Pradžia Forumai Pamatų projektavimas Plokštuminiai pamatai Atvirkštinės plokštuminio pamato briaunos

Šioje temoje yra 11 atsakymų, 3 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino  Inziner prieš 5 m. 6 mėn..

Rodoma 12 įrašų - nuo 1 iki 12 (viso: 12)

Atvirkštinės plokštuminio pamato briaunos


  • Jonas
    Participant
    Jonas

    Įprastiniu atveju individualiam gyvenamajam naumui plokštuminio pamato kraštuose įrengiamos pastorintos briaunos, ant kurių mūrijamos sienos. Jos dažniausiai būna 300 storio, kai visa likusi plokštė 150 storio.
    Po briaunomis atsiranda 150 mm apšiltinimo sluoksnio suplonėjimas ir šias briaunas sunkiau įrengti nei likusią plokštės dalį.
    Ar įmanoma būtų projektuoti visą plokštuminį pamatą vienodo 150 mm storio, o briaunų funkciją perduoti gelžbetoninėms 150 mm sienoms. Tokių atveju būtų suformuojama tokia pat stipri arba dar stipresnė standumo briauna. Neaišku kaip būtų durų vietoje, kur standumo briaunos neliktų.
    Ar reali tokia idėja? Niekur nemačiau nieko panašaus.
    Plokstuminispamatas.jpg


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Is principo pastorinima isbetonuoti as nematau jokios problemos, cia gi viskas betonuojama ant zemes., paprasciausiai iskasama giliau, o polistirolo storis juk irgi gali nesikeist ( jis gali atkartot klojinio forma.
    Del formos pirmoje schemoje , zymiai paprasciau viska daryt staciais kampais. ( nes kampu betonuojant sutaupytas betono kiekis bus niekininis)
    Be to visa plokste galima projektuot briaunuota ( briaunomis i apacia) briaunas darant ties vidinemis sienomis. Tokiu budu gaunam lygia plokste virsuje.
    Jusu siulomas varijantas kai plokste su briaunomis i virsu, turi savo minusu, ka darysite ties durimis , langais (jei jie iki zemes) ir kaip bus su inz tinklais?
    Dar vienas dalykas , tokia plokste tai plokste ant tampraus pagrindo. idealu jei bus idealiai vienodo tamprumo pagrindas, o kas atsitiks, jei vinam kuriam nors gale gruntas ar pasluoksnis ses?
    kad ir pavyzdziui isplovus smeliuka per pavasrio polaidi?
    plokste pakibs ore…
    Ar atlaikys 150mm storio plokste visas imanomas apkrovas, tai jau kiti klausimai.
    Idealu jei tas namukas ant kalno … ir vandens niekad per jo gyvenima nebus…
    Jus oponuosite ,kad bus drenazas… :) , bet is praktikos zinome kad jis retkarciais uzsikemsa.. pav augalu saknimis… :)


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Grigolaz wrote:
    Is principo pastorinima isbetonuoti as nematau jokios problemos, cia gi viskas betonuojama ant zemes., paprasciausiai iskasama giliau

    Nepamirškite, kas polistirolas dedamas ant ypač gerai sutankinto žvyro ar skaldos. Paviršius turi būtį idealiai lygus, nes sudėjus visą sumuštinį ant viršaus armatūra gali išlįsti iš savo 20 mm apsauginio sluoksnio žvyre padarius 15 mm kalniuką. Juk betonuojama ne pagal armatūros išsikiimus, o pagas projektinį aukštį.
    Jau vien plokštumą išlygnti yra nemažai reikalų, o jūs siūlote dar iškasti įgilinimus, kas būtų labai sudėtinga. Čia paklaidos ne +-5 cm kaip polinių pamatų atveju.
    Toks sprendimas logiškas iš termoizoliacinės pusės bet labai sunkiai realizuojamas praktikoje.

    Grigolaz wrote:
    Del formos pirmoje schemoje , zymiai paprasciau viska daryt staciais kampais.

    Sutinku. Atpjovinėti trikampio profilio formos putplasčio detales nėra lengva ir šioje vietoje taupyti betono neverta.

    Grigolaz wrote:
    Be to visa plokste galima projektuot briaunuota ( briaunomis i apacia) briaunas darant ties vidinemis sienomis. Tokiu budu gaunam lygia plokste virsuje.

    Vidinių laikančių apkrovas sienų kompaktiškuose namuose būna mažai, dažniausiai viena. Tai tai situacijos nepakeistų. Vistiek išliktų suplonėjęs putplasčio sluoksnis po tokionis briaunomis.

    Grigolaz wrote:
    Jusu siulomas varijantas kai plokste su briaunomis i virsu, turi savo minusu, ka darysite ties durimis, langais (jei jie iki zemes) ir kaip bus su inz tinklais?

    Inžinerianiai tinklai ne bėda. Šildymas ir santechnika grindyse, elektrai išvedžioti betonuojamose sienose yra spec dėžutės prikalamos vinukais prie klojinio. Visi vamzdžiai dažniausia išvedžiojami vidinėse sienose. Nematau tame jokių problemų.
    Vitrininiai langai iki žemės ir durys būtų problema, bet jų ilgis ne didelis lyginant su likusių sienų ilgiu ir galima būt įrengti briaunas į apačia kaip ir standartiniu atveju sumažinus teroizoliacijos sluoksnį ar net grunto dalį pakeitus įgilintu į gruntą XPS kaip buvo pasiūlyta pradžioje.
    Manau, kad vitrininiai langai iki žemės nėra kiekviename projekte, dažnai galima pakeisti projektą ir pakelti lango apačią 30 cm. Tokiu atveju lieka tik durys. Bet negi 100 cm durų anga be briaunos gali įtakoti plokštės skilimą?

    Grigolaz wrote:
    Dar vienas dalykas , tokia plokste tai plokste ant tampraus pagrindo. idealu jei bus idealiai vienodo tamprumo pagrindas, o kas atsitiks, jei vinam kuriam nors gale gruntas ar pasluoksnis ses?
    kad ir pavyzdziui isplovus smeliuka per pavasrio polaidi?
    plokste pakibs ore…
    Ar atlaikys 150mm storio plokste visas imanomas apkrovas, tai jau kiti klausimai.

    Ar atlaikys 150 mm plokštė yra netinkamas klausimas. Apie tokį pamato optimizavimą mūrinei sienai nekalbu.
    Čia būtų 150 mm plokštė + 150mm monolito sienos + 20 cm monolito perdanga kaip viena konstrukcija. Vien pamatų plokštė trūkti negali. Jeigu trūktų tai kartu su siena ir gal net perdanga.
    Negirdėjau atvejo, kad dviejų aukštų name būtų įskilusi ar trūkusi g/b monolito siena. Mūrinės sienos trūkis kasdieninis reiškinys, bet monolito – negirdėtas atvejis. Dėl to ir tikiuosi geresnių rezultatų iš g/b monolito, nei iš bet kokios kitos konstrukcijos sienos.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Na kad negirdejot ,tai tikiu, :) ar labai daug tokiu pastatu praktikoje matete? pavyzdziui kurie atstoveje kokiu 10-20 meteliu ?
    Visos naujoves ar seniai patikrintos tiesos tikrinamos laiku…, ir daznai pasitaiko kad tai kas buvo priimta projektuojant, statant ir tt, po kazkiek laiko pasirodo kad nebuvo tiesa…
    Tai kad vientiso monolito dezute stabilesne – manau didelio izsilavinimo nereikia.. aisku kad tai ne muras.
    Bet tokiu atveju butu statomi beveik vien monolitiniai namai, nes : zaliava betonui pagamint – vietine, cementas irgi vietinis arba baltarusiskas, na o armatura- jau atveztine…, bet kazkodel niekaip tas gelzbetonis netampa populiariausiu?
    Taigi… matyt nepatinka daugeliui lietuvoje gyvenanciu…
    Monolita juk glima atlikti ir ukio budu…, net technikos ypatingos nereikia, izskyrus betonmaise…
    Matyt musu tauta – statybu srityje- konservatoriai…
    Stato is perpuciamu (per vertikalias siules) blokeliu, duju silikato, net medzio karkasas vis placiau naudojamas, neuzmirstamas ir tradicinis muras, ir gryno medzio ( rastu) namai :)
    Cia gi ir technologija paprasta kiekvienas lietuvis ( laiko save statybu ir krepsinio )zinovu :) , betona moka sumaisyt…, na o i klojini supilt tai is vis vieni niekai.


    Jonas
    Participant
    Jonas

    Tai gal jūs matėt, kad skiltų g/b siena suarmuota individualiame name?
    Manau, kad reikia išsilavinimo suprasti, kad dėžutė yra stabiliau už plokštę. Inziner čia ir pasirodė dėl to, kad jam trūko kantrybė skaityti tokius išvedžiojimus, kai visi teigė, kad g/b dėžutės sienos nedirba kartu su pamatu ir reikia pamatą atskirai skaičiuoti.

    Kodėl g/b netampa populiaru? Todėl, kad reikia klojinių. Vienkartiniai savadarbiai klojiniai gerų rezultatų neduoda. Monolitas apsimoka tik tada, kai sienos nebereikia nei tinkuoti iš vidaus, nei šiltinti iš išorės (į klojinius įdedamas putplastis), nei rūpintis ar nesuskils rostverkas.
    g/b kaina su darbais eina 900 Lt/m3 namukų pamatams. Atmetus žemės darbus gal liktų 600-700Lt/m3, ir tai net nepanašu į 300-350 Lt/m3 blokelių atveju. Liūto dalis monolitinėje statyboje tenka klojiniams ir darbui su jais. Dėl to net atsirado tokios sistemos kaip putplasčio ICF ar Velox.

    Grįžtant prie temos, gal patartumėte kaip išdėstyti armatūrą tokiam sujungimui, kur plokštė be pastorėjimų apvaduose jungiasi su siena? Ar panašiai kaip perdanga jungiama su siena?
    Ar naudojant storesnę armatūrą po durimis (tiek kiek leidžia technologija) nebūtų galima pakankamai sustiprinti šios vietos?


    Inziner
    Participant
    Inziner

    cia jungiamos sienos storis bus 120mm? ar 150(sprendziant is brezinuko mastelio)?


    Inziner
    Participant
    Inziner

    Nu va, kazka tokio. Labiausiai nereiketu gailet horizontoliu ‘U’ formos strypu. Na ir gerai butu i geologija zvilgtelt, jei tokia yra.
    mazgas.jpg


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Principas panasus, tik ar teisingai suarmuota kampas? kazkaip jusu pateikti U formos strypai neuzsiinkaruoja ….
    Aisku kad i plokste nuo sienos inkaravimo ilgis apie 100mm, gal cia geriau tiktu staciu kampu lenkti strypai? Tokiu budu inkaravima galima padaryt koki reikia ( kad ir 500-1000mm)


    Inziner
    Participant
    Inziner

    is kur jus istrauket kad nepakanka inkaravimo ilgi?


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Gal as neteisingai supratau ,gal jusu U formos strypai tarp saves sujungti suvirinant,(turiu omeny pati kampa) ar tik ieina per plokstes (arba sienos) stori?
    O pamatines (plokstes po visu pastatu) storis (150mm) konstanta? Planuojate viska sprest tik armavimo didinimu ar mazinimu? :) jei cia universalus atvejis, reiketu rasyt kad pamato plokstes storis ir armavimas parenkamas pagal grunto ir pastato (nuo sienu)ateinanciu poveikiu visuma..
    Nes kaip supratau is visos diskusijos zmogus nori gaut patarimus… ir tiesiai taikyti praktikoje… :)


    Inziner
    Participant
    Inziner

    nereikia ten nieko virinti. Kilpa tai yra, inkaravimo ilgis sumazeja per 30 proc.(kai kuriuose normuose dar daugiau). Reikalingas inkaravimo ilgis apie 250mm. Ten tiek ir yra. Is bedos galima butu desimtuka det su didesniu zingsniu, tai inkaravimo isvis per akis butu.
    Storis vienodas – juk to nori temos autorius. Atvejis universalus 😆 esant grunto tamprumo moduliui nemaziau 40-50MPa, gyvenamiesiems namukams(panasiems i nurodytus temos autoriaus nuotraukuose).


    Jonas
    Participant
    Jonas

    Ačiū labai už brėžinį.
    Ten matosi apie 40 mm išorinis apsauginis sluoksnis ir 30 mm vidinis. Ar taip ir turėtų būti?
    Kalbėjome apie vieną armavimo tinklą sienose. Gal ir čia galima būtų daryti su vienu tinklu sienose?

    Nelabai suprantu kokios formos lankstinys naudojamas čia.
    armav.JPG

    „U“ formos kraštų armavimas pamate man suprantamas. Bet klausimas iš praktikos – ar galima sieną inkaruojančius strypus įkišti į pamato betoną po to kai paviršius išlyginamas su vibroliniuote maždaug per 20-30 min nuo betono išpylimo? Tokiu atveju „U“ formos strypų nebegalėtume sukišti. Tiktų tik „L“ formos inkarai sienai.
    Iš esmės būtų galima išanksto susirišti tuos vertikalius U inkaravimo strypus sienai, bet būtų sunkiau betonuoti kai jie išsikišę.
    Bet šie sunkumai yra niekas, palyginus su pastorinto krašto įrengimu, kur rekalingi armatūriniai karkasai.

    Minčių apie 120 mm sienas po truputį atsisakau, o tuo labiau su tokia plona pamato plokšte, be pastorinimų kraštuose.

    Būtų puiku, jei pamato plokštės storį 150 mm išlaikyti konstanta ir viską spręsti tik armavimo didinimu.
    Iš esmės galima būtų pastorinti plokštę iki 170-180mm jeigu tai kažką kaistų. Tai kainuotų ~700 Lt, bet pridėtų nemažai aktyvios termomasės namui ir dėl storio konstantos neatsirastų sumažėjusios varžos sričių.

Rodoma 12 įrašų - nuo 1 iki 12 (viso: 12)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.