Pradžia Forumai Metalinių konstrukcijų projektavimas Pagal EC3 Dėl įtempiamųjų varžtų užveržimo momento.

Šioje temoje yra 26 atsakymai, 6 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino  Marius Pališaitis prieš 4 m. 11 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 27)

Dėl įtempiamųjų varžtų užveržimo momento.

  • Mykolas
    Mykolas
    Participant
    MykolasMykolas

    Kokia varžtų užveržimo momento dydžio nustatymo metodika, yprastai naudoju iš žynynų..?

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    Aš tai kiek suprantu, reikalinga įtempimo jėga yra (pagal EC):
    F p,C = 0,7fubAs

    o internete randu, kad užveržimo momentas skaičiuojasi:
    T = KFp,Cd,
    d – nominalus varžto skersmuo
    kur K – yra korekcijos koeficientas priklausantis nuo naudojamų varžtų:
    sausiems varžtams – K =0,2
    niekuo nepadengtiems – K =0.3
    cinkuotiems – K =0.2
    padengtiems kadmiu – K =0.16
    suteptiems – K =0.15…0.18

    manau K koeficientą imčiau kaip 0.2

    Bet čia tik įtemptiems varžtams galioja.

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    radau excel lentelę, kurią galima panaudoti užveržimo momento skaičiavimui, truputį pradėjau versti, bet kolkas tai palieku pusiau anglišką variantą, jei yra norinčių padaryti pilnai lietuvišką, tai laukiam entuziastų :)

    Uzverzimomomentas.zip


    Rolandas
    Participant
    Rolandas

    Gal kas turi metodikos, kaip atliekamas varžtų įtempimas. Ar skaičiuojant pussantvarių sujungimo mazgą su itemptaisiais varžtais, varžtų isankstinis itempimas kaip nors prideda papildomų įražų tam mazgui?


    Sergejus
    Participant
    Sergejus

    EN 1090-2 dalyje yra pateiki du metodai kaip paskaičiuot užveržimą.


    Rolandas
    Participant
    Rolandas

    Gal kas galite paaiskinti: jei naudoju itemptuosius varztus tempiamoje jungtyje, tai
    1) varztu isankstinio itempimo jega turetu sumazinti varztu tempimo jegas nuo eksploataciniu apkrovu
    2) ar jas padidinti?
    Taip pat jei isankstiniam itempimui naudosiu formule Fp,C = 0,7fubAs, tai reiks, jog 70% varztu laikomosios galios isnaudojama isankstiniui itempimui. Tad jei teisingas 2 atvejis, varztu irazoms nuo eksploataciniu jegu telieka 30%…


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis

    Jūsų variantas čia paminėtas kaip tračias atvejis.
    P0 = V + Pz = V’ + P,
    kur V – pradinis įtempimas,
    Pz – išaugusi jėga pridėjus apkrovą,
    V’ – liekamasis pradinis įtempimas
    P – Išorinė jėga.


    Rolandas
    Participant
    Rolandas

    Nelabai suprantu kas yra Pz? ir kuo ji skiriasi nuo P? Nes turetu skirtis, kad galiotu lygybe V + Pz = V’ + P, ( cia V > V’ )

    Tad jei gerai suprantu, pagal STR V=0,7 * fbu * As ,t.y. 70% varzto tempimo galios, tai P telieka 30%. Nera logikos, nes kad tempiamame mazge isorine jega tilptu i tuos 30%, tai reiktu labai daug varztu.

    Gal tad is viso iskila klausimas, ar santvaros apatiniu juostu jungties flansinio mazgo varztai turi buti itempiami?


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis

    Panašu, kad galimi du atvejai. Kai pradinio įtempimo jėga V>P, tai Pz = P – V
    Kai V

    Radau štai dar tokią lentelę:
    anuriev.jpg


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis
    Arlekinas wrote:
    Gal tad is viso iskila klausimas, ar santvaros apatiniu juostu jungties flansinio mazgo varztai turi buti itempiami?

    Kontroliuojamas įtempimas užtikrina vienodą suveržiamų elementų ir varžtų deformaciją ir prispaudimą. Tai yra svarbu sandariems sujungimams (variklių blokai, flanšai) ir ilgų gaminių geometrijai užtikrinti (kaminai, vėjo jėgainių stovai).


    Rolandas
    Participant
    Rolandas

    Bet ar išankstinis itempimas neturetu suteikti varžtui priesingo zenklo irazas, nei nuo eksploataciniu apkrovu? Juk toks yra isankstinio itempimo principas? tad man atrodo jog teisinga formule butu Pt = Pz – V? Tik aisku niekur nerandu tai patvirtinancios literaturos.


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis

    5 paveikslėlyje parodyta, kaip deformuojasi varžtas po įtempimo ir kaip deformuojasi varžtas po įtempimo su apkrovimu.
    Tai ir tas skirtumas tarp P ir Pz yra paaiškinamas su šių deformacijų skirtumu.

    Kai tempimo jėga P = V, turėsime nulinę deformaciją, o varžto įraža N = P + V.

    Varžto įtempimas deformuoja sujungimą.
    Jei sujungimą veikia gniuždymas, tai elementams deformuojantis varžto įveržimas yra mažinamas. Čia reikia išlaikyti sąlygą V>(-P), t.y. kad gniuždant elementus neasipalaiduotų varžtas.

    Jei sujungimą veikia tempimas, tai reikia žiūrėti dvi sąlygas – varžto stiprumą tempimui ir kad varžto deformacija po apkrovimo neviršytų nulinės deformacijos. t.y. kad neatsirastų tarpas tarp sujungtų elementų.


    Rolandas
    Participant
    Rolandas

    http://www.newsteelconstruction.com/wp/ad-286-preloaded-bolts-the-net-effect-of-applied-tension-and-preload/

    radau straipsni sia tema, kuriame situacija aiskinama kiek kitaip.


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis

    Geras :)

    Bet aš kažkaip linkęs tuo abejoti… Tame straipsnyje mano supratimu yra neteisingai pateikta skaičiuojamoji schema.
    May_Fig4.jpg

    Juk čia varžto ir veržlės plokštumos dirba kaip atramos ašine kryptimi, o ne tarpas tarp sujungtų elementų.

    Paanalizuokite atvejį, kai P=0, kur tada dedasi T?


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis

    Štai dar visai neblogai ir vaizdžiai paaiškina, kas vyksta su įtemptais varžtais:
    http://www.boltscience.com/pages/basics2.htm
    Ten toliau diagramos viską paaiškina.

Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 27)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.