Pradžia Forumai Metalinių konstrukcijų projektavimas Pagal EC3 Dėl įtempiamųjų varžtų užveržimo momento.

Šioje temoje yra 26 atsakymai, 6 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino  Marius Pališaitis prieš 4 m. 11 mėn..

Rodoma 12 įrašų - nuo 16 iki 27 (viso: 27)

Dėl įtempiamųjų varžtų užveržimo momento.


  • Rolandas
    Participant
    Rolandas

    Taip iseina, jog geriausia tempiamuose mazguose projektuoti kerpamas jungtis su itemptaisiais varztais. Tada bet zinai, kokios jegos veiks varzte :D

    Dar prie temos, gal kas rasete technines specifikacijas darbams susijusiais su itemptaisiais varztais? Statybos taisyklese apie tai nieko neraso.


    Donatas
    Participant
    Donatas
    Arlekinas wrote:
    Taip iseina, jog geriausia tempiamuose mazguose projektuoti kerpamas jungtis su itemptaisiais varztais. Tada bet zinai, kokios jegos veiks varzte :D

    Kiek kažin varžtų tada gausi kai jėga bus 2000 kN ir turėsi 50 santvarų? :)


    Rolandas
    Participant
    Rolandas
    Donatas wrote:
    Arlekinas wrote:
    Taip iseina, jog geriausia tempiamuose mazguose projektuoti kerpamas jungtis su itemptaisiais varztais. Tada bet zinai, kokios jegos veiks varzte :D

    Kiek kažin varžtų tada gausi kai jėga bus 2000 kN ir turėsi 50 santvarų? :)

    Na o kokio skersmens reiktu varztu tokiai jegai, jei naudoti flansini mazga ir varztus is anksto itempti. Jei remtis ankstesne diskusija, tai reiktu sumuoti isankstini itempima varzte ir irazas nuo apkrovos. Man gaunasi M50 skersmens varztas 10.9 klases….


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis

    Tame pačiame puslapyje [www.boltscience.com/pages/basics2.htm] yra parodytos kelios diagramos.

    Kai varžtas įtemptas, bet apkrovos nėra, turime:
    jdia2.gif

    Kai pridedame apkrovą, gauname štai tokią diagramą:
    jdia3.gif

    Apkrovus varžtinį sujungimą, dalis sujungimo deformacijos grįžta, kita dalis – papildomai deformuoja varžtą. Atitinkamai didėja tempimo jėga varžtui, bei mažėja gniuždymo jėga sujungimui.

    Varžto pailgėjimą galite nesunkiai suskaičiuoti, tačiau daug sunkiau įvertinti sujungimo elementų deformaciją.

    Sekančios diagramos parodo, kaip keičiasi situacija, kai varžtų ir sujungiamų elementų savybės kitokios:
    jdia4.gif

    Kai nutrūksta varžtas:
    jdia7.gif

    Kai išankstinis įtempimas yra per mažas ir po apkrovos sujungime atsirado tarpelis :
    jdia5.gif

    Kai pavyks teisingai suskaičiuoti, Jums nereikės M50 varžto :)


    Donatas
    Participant
    Donatas

    Mano nuomone, pirma reikia nuspręsti, ar reikalingi iš anksto įtempiamieji varžtai tokių pussantvarių sujungimui ir kokią naudą jie duoda. Jei jūs galvojate, kad tai iš anksto įtempiamo gelžbetonio analogas, tai manau, kad jūs klystate.
    Mano nuomone, iš anksto įtempiamieji varžtai naudojami sujungimuose, kur yra skersinės jėgos, nes įtempus varžtą, atsiranda papildoma trintis, kuri yra priešingos reikšmės, nei skersinė jėga, dėl to, jėga sumažėja, tuo pačiu sumažėja reikalingas varžtų skaičius.
    Kaip anksčiau buvo kolegos minėta, įtempiamieji varžtai dar reikalingi: „Kontroliuojamas įtempimas užtikrina vienodą suveržiamų elementų ir varžtų deformaciją ir prispaudimą. Tai yra svarbu sandariems sujungimams (variklių blokai, flanšai) ir ilgų gaminių geometrijai užtikrinti (kaminai, vėjo jėgainių stovai).“

    Kaip jūs manot, visas pasaulis gamina/skaičiuoja santvaras, o jokio skaičiavimo pavyzdžio, kaip paskaičiuoti įtempiamuosius varžtus santvarų flanšinėms jungtims google surasti negali. Kodėl? :)
    Yra du skirtingi dalykai: reikalingas varžto užveržimo momentas/jėga ir varžto įtempimas.


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis
    Code:
    Mano nuomone, pirma reikia nuspręsti, ar reikalingi iš anksto įtempiamieji varžtai tokių pussantvarių sujungimui ir kokią naudą jie duoda.

    Absoliučiai visi varžtai turi būti įtempti, tik pasirenkame, ar tai kontroliuojamas įtempimas ar ne.

    Code:
    Jei jūs galvojate, kad tai iš anksto įtempiamo gelžbetonio analogas, tai manau, kad jūs klystate.

    Taip, tai analogas. tik skiriasi tuo, kad varžtas skaičiuojamas tempimui arba kirpimui, o gelžbetonis – lenkimui arba klupdymui.

    Code:
    Mano nuomone, iš anksto įtempiamieji varžtai naudojami sujungimuose, kur yra skersinės jėgos, nes įtempus varžtą, atsiranda papildoma trintis, kuri yra priešingos reikšmės, nei skersinė jėga, dėl to, jėga sumažėja, tuo pačiu sumažėja reikalingas varžtų skaičius.

    Kirpimo atvejus skaičiuoti yra paprasčiau.

    Code:
    Kaip jūs manot, visas pasaulis gamina/skaičiuoja santvaras, o jokio skaičiavimo pavyzdžio, kaip paskaičiuoti įtempiamuosius varžtus santvarų flanšinėms jungtims google surasti negali. Kodėl? 🙂

    Ypač daug literatūros randu rusų ir anglų kalbomis. Turu pripažinti, kad sistemingai išdėstos metodikos rasti sunku. Daugiau galima rasti sau prieštaraujančios literatūros.

    Code:
    Yra du skirtingi dalykai: reikalingas varžto užveržimo momentas/jėga ir varžto įtempimas.

    Kad palengvinti mūsų kančias, yra supaprastinta metodika nurodant tik šiuos parametrus STR’ų LST’nų ir žinynų lentelėse.

    Arlekino atvejis, manau, sudėtingesnis ir jam reikia būtent to tikslesnio sujungimo patikrinimo.


    Donatas
    Participant
    Donatas

    kolega, mechanical.lt – o be citatų, kažką dar pasakysi šia tema? patarimai, skaičiavimo pavyzdžiai, ar tas paprasčiausias pagrindimas, kad tikrai jam to reikia.

    „Absoliučiai visi varžtai turi būti įtempti, tik pasirenkame, ar tai kontroliuojamas įtempimas ar ne.“ – kolega, nemaišykite išankstinio įtempimo su užveržimu. čia iš esmės teisybė, bet neklaidinkite žmonių. bet kuriuo atveju gaunasi kontroliuojamas įtempimas. kokios yra paprastos varžto užveržimo taisyklės?
    – sukti su raktu (neprailgintu) kol užsiverš ir negalėsite daugiau pasukti (čia elementariausia kontrolė)
    – galima su prietaisais užveržti;
    – galima užsukinėti iki tam tikros jėgos matuojant šitą jėga prietaisais;
    Visur yra kontrolė, visur.

    „o gelžbetonis – lenkimui arba klupdymui“ – gal galite pateikti pavyzdį, kai įtemptas gelžbetonis skaičioujamas klupumui?

    „Ypač daug literatūros randu rusų ir anglų kalbomis. “ – ar bent pasidomėjai kokiu tikslu ta literatūra parašyta? ar yra kokia nors nauda skaičiuoti „sudėtingesnis ir jam reikia būtent to tikslesnio sujungimo patikrinimo“


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis

    To, kad visiškai tiktų kol kas neradau.
    Bet gal nors kiek padės SKF technologijos ir metodikos. Gale yra keletas skaičiavimo pavyzdžių. Bet kaip ir visur – nieko konkretaus.


    Donatas
    Participant
    Donatas

    Bet svarbiausia tiklas. Ar tikrai to reikia? Jei tik dėl įdomumo, pasitikrinti kas kaip, tai valio, sveikintina.
    Ten pradžioje surašyti atvejai, kokiais dažniausiai naudojamas išankstinis įtempimas.


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis

    Radau Android programėlę – „Torque Tightening 2014“. Čia vadovaudaujantis VDI 2230 metodika suskaičiuoja varžtų užveržimo momentą.
    Ši programėlė leidžia pasirinkti praktiškai visus parametrus. Neturi tik įrankio – hidraulinio užtempėjo.

    Pagal nutylėjimą čia yra nustatytas 90% pradinis įtempimas. Bet ir jį galima keisti.

    Paklausiu šios diskusijos klausimą kitaip.
    Štai pasirinkome varžtą ir įtempimo lygį. Tam metodikos mums netrūksta. Tačiau kokią didžiausią apkrovą gali atlaikyti šis sujungimas?

    Minėtose diagramose aiškiai matosi, kad akrova negali būti tokia pat kiek gali išlaikyti varžtas. Viskas priklauso nuo to, kaip Jums pavyks deformuoti sujungimo elementus.

    Užveržimo kontrolei dar yra naudojamos specialios poveržlės, jos, kaip mažiausią standumą turintys elementai deformuojasi pirmiausia. Veržiama tol, kol suveikia poveržlės ribotuvai.

    Apie tas poveržles irgi galima rasti daug info:


    Marius Pališaitis
    Participant
    Marius Pališaitis

    Supratau, kad praleidau porą paskaitų, kai dėstytojas aiškino apie varžtinių sujungimų ypatumus.
    Reikia padėkoti tiems studentams, kurie nepatingėjo ir į youtube sudėjo trūkstamus fragmentus:

    1-a pamoka apie sujungimo elementų standumą:
    http://www.youtube.com/watch?v=9FBKzlJf1dE

    2-a pamoka apie varžto tempimo jėgos ir apkrovos ryšį:
    http://www.youtube.com/watch?v=yyCfKLJOFzY

    Taupant laiką, siūlau žiūrėti prasukinėjant filmuką. Pateikia visas reikalingas formules.


    Rolandas
    Participant
    Rolandas

    Deja tom formulem sunkiai bepasinaudosi, neturedamas kazkokiu norminiu lenteliu, apie kurias kalba pristatyme.

    Beto, kaip kad minejo Donatas, tiek metalo STR, tiek senoji rusu technine literatura santvaru tempiamu juostu sujungimams naudoja flansines jungtim, bet apie isankstini itempima nekalba.

Rodoma 12 įrašų - nuo 16 iki 27 (viso: 27)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.