Pradžia Forumai Pamatų projektavimas Seklieji pamatai Kokie čia pamatai?

Šioje temoje yra 84 atsakymai, 13 dalyvių, ją paskutinį kartą atnaujino  Kestas Grigalauskas prieš 4 m. 2 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 16 iki 30 (viso: 85)

Kokie čia pamatai?


  • Jonas
    Participant
    Jonas

    Nu tai aš tą ir darau, bet reikia atestuotų konstruktorių parašų ir atsakomybės prisiėmimo, norint įgyvendinti idėjas. Geriau kiekvienas savo darbus darytų…


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Is Jusu klausinejimo forumuose is karto supratau kad Jus ne konstruktorius…,taigi vien medziagu atsparumo cia nepakanka, reikia ziniu is grynai statybiniu disciplinu : geotechnikos, pastatu statikos, gelzbetonio, plieno konstrukciju , medzio ir tt.
    aisku brezinius daryt vadovaujant PDV jus galite.., ir tai neaisku ar nebus sunkiau Jus tikrinaciam.Teko samdyt studenta kuris mokesi statybiniu konstrukciju katedroje KTU… tai laiko poziuriu tikrinau ir tik po to pasirasinejau,nieko nesutaupeme gavosi darbo darymas du kartus
    Kartais lengviau paciam nubraizyt, pries tai paskaiciavus…


    Jonas
    Participant
    Jonas

    Čia aš ne apie mechaninį darbą kalbu, o daugiau apie nestandartinių idėjų realizavimą arba pagrįstą atmetimą.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    apie koki pagrista ideju atmetima ar priemima kalbama? Jei esate nebaiges spec.mokslu?


    Donatas
    Participant
    Donatas
    Bangas wrote:
    Tas STR man ir nepatinka.
    Jeigu traktuoji siena kaip g/b tai taip daryti negalima, bet jeigu traktuoji kaip betoninę konstrukciją tai jau galima. Nors siena tai lieka ta pati.
    Sunku susigaudyti kur ta teisybė.

    Teisybė gerbiamasis paprasta, g/b=gelžbetoninė=geležis ir betonas=armuotas betonas, o betoninė k-ija yra tik betoninė siena. :) tai kokią k-iją tu nori padaryti? :)


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Grigolaz wrote:
    apie koki pagrista ideju atmetima ar priemima kalbama? Jei esate nebaiges spec.mokslu?

    Manau ir jūs ne visus spec. mokslus esate baigęs, o surasti gerą spendimą reikia kelių disciplinų specialistų ir dar daug praktikos pačiose statybose.

    Siena ar pamatas tai nėra vien apkrovas laikanti mechaninė konstrukcija.
    Nemažiau svarbios ir kitos funkcijos – apšiltinimas, garso izoliacija, atsparumas ugniai, laidumo vandens garams savybės, termoakumuliacija, šiluminio plėtimosi kompensacija, atsparumas aplinkos poveikiui.
    Taip pat žaliavų, darbo jėgos taupymas.
    Gero mazgo sukūrimas tai nėra vien architeko ar konstruktoriaus kompetencijų uždavinys, daug daugiau dalykų turi būti įvertinta, todėl nereikėtų taip išaukštinti vien konstruktoriaus spec. išsilavinimo.

    Geriau pasakykit savo nuomonę, kodėl turėtų skilinėti sienos ant tokių „plūktinių“ pamatų neskaitant įšalo kilsniame grunte ir kodėl jie net neturi lietuviško pavadinimo?
    JAV tokie pamatai labai plačiai naudojami ir vadinami trench foundations.

    Donatas wrote:
    tai kokią k-iją tu nori padaryti?

    Šiuo atveju noriu panagrinėti „plūktinių“ sekliųjų pamatų perspektyvas kaip alternatyvą plokštuminiams pamatams.
    Įrengus platesnį apie 100 cm pločio pamato padą galima tikėtis jį apšiltinti iš apačios ekstrūdiniu putplasčiu netaikant šio atvejo mūriniams pastatams.
    Vietoje polių iškasant duobę, pripilant žvyro ir sutankinant jį įžvelgiu ženklų medžiagų ir darbo sutaupymą.

    Po kelių metų bus sunku suprojektuoti bet kokius polinius pamatus su minimalia leistina šilumos izoliacija U=0,1 W/(m2K).

    Minde
    Minde
    Participant
    MindeMinde

    Sveiki,

    6000-8000 kPa labai didelis stiprumas grunto. Gal turėjote galvoje deformacijų modulį?

    Pamatų įgilinimas gali būti įvairiai išspręstas, pamatai gali būti statomi sekliai ir ant šalčiui jautrių gruntų, tačiau reikalinga apsaugoti, kad gruntas neperšaltų (Čia populiarus liaudyje vadinamas „sijonas“), kurio ilgis bei storis irgi yra projektuojamas.

    Grunto migracijai sustabdyti naudojama geotekstilė.

    Dėl pačios pamato koncepcijos, čia konstruktoriaus reikalas įvertinti kokios įrąžos atsiranda pamate. Svarbu tenkinti sąlygą fctd>=sigma+. čia nepriklausomai nuo šalies, regiono ar žemyno – betoninių konstrukcijų esmė ta pati.

    O JAV reglamentai skiriasi pagal valstijas, kai kuriose valstijose leidžiama statyti pastatus be pamatų :)

    Man asmeniškai lietuviškuose plokštuminiuose pamatuose skaičiuojant armavimą dar neteko susidurti, kad pamatų įrąžas po išorinėmis sienomis perima tik tempiamas betonas, bet gal čia tik man :)


    Jonas
    Participant
    Jonas

    Sveiki,

    Minde wrote:
    6000-8000 kPa labai didelis stiprumas grunto. Gal turėjote galvoje deformacijų modulį?

    Tikriausiai. Prisiminiau tik tą skaičių 4 ir 6 MPa.

    Minde wrote:
    Dėl pačios pamato koncepcijos

    Norėjau paklausti ar leistumėte savo namą statyti ant tokio seklaus pamato žemės paviršiuje atremto į sutankintą skaldą? Ar čia tik fermoms toks pamatas kaip kažkas pasakė?

    Minde wrote:
    Man asmeniškai lietuviškuose plokštuminiuose pamatuose skaičiuojant armavimą dar neteko susidurti, kad pamatų įrąžas po išorinėmis sienomis perima tik tempiamas betonas, bet gal čia tik man :)

    Ką norėjote tuo pasakyti?
    Ar teisingai mąstau, kad plokštuminis pamatas be pastorintų briaunų perimetre yra lankstus kaip popieriaus lapas, bet užliejus betonines sienas situacija pasikeistų iš esmės.
    Ar gali būti taip, kad tokiu atveju ta pastorinta briauna nebetenka prasmės (neatsižvelgiant į angas sienose), nes jos funkciją užtikrina sienos ir pamato plokštumų susikirtime atsirandanti standumo briauna?

    Minde
    Minde
    Participant
    MindeMinde
    Bangas wrote:
    Sveiki,

    Minde wrote:
    6000-8000 kPa labai didelis stiprumas grunto. Gal turėjote galvoje deformacijų modulį?

    Tikriausiai. Prisiminiau tik tą skaičių 4 ir 6 MPa.

    Minde wrote:
    Dėl pačios pamato koncepcijos

    Norėjau paklausti ar leistumėte savo namą statyti ant tokio seklaus pamato žemės paviršiuje atremto į sutankintą skaldą? Ar čia tik fermoms toks pamatas kaip kažkas pasakė?

    Minde wrote:
    Man asmeniškai lietuviškuose plokštuminiuose pamatuose skaičiuojant armavimą dar neteko susidurti, kad pamatų įrąžas po išorinėmis sienomis perima tik tempiamas betonas, bet gal čia tik man :)

    Ką norėjote tuo pasakyti?
    Ar teisingai mąstau, kad plokštuminis pamatas be pastorintų briaunų perimetre yra lankstus kaip popieriaus lapas, bet užliejus betonines sienas situacija pasikeistų iš esmės.
    Ar gali būti taip, kad tokiu atveju ta pastorinta briauna nebetenka prasmės (neatsižvelgiant į angas sienose), nes jos funkciją užtikrina sienos ir pamato plokštumų susikirtime atsirandanti standumo briauna?

    Aš savo namą leisčiau statyti ant žemės paviršiaus, ypač plokštę, visiškai nematau tame bėdos.

    O aš turėjau omenyje betoninę konstrukciją dirbančią tempimui, kuri yra neefektyvi.

    1. Mąstote klaidingai, nes plokštinis pamatas kaip elementas nepriklauso vien tik nuo savo standumo. Todėl sakyti, kad jis bus liaunas ar standus vien iš jo storio negalima pasakyti.

    2. Taip negali būti, nes pastorinimas turės savo poveikį konstrukcijai prigimtimi kitokį nei siena, be lenkimo bei skersinių jėgų perdavimo. Pastorinimą reikėtų įsivaizduoti kaip perdangos kapitelį. Tuo tarpu sieną bei pagrindą kaip apkrovas su savo atnešamais lenkimo momentais ir skersinėm jėgom.

    Viską labai lengva patikrinti šiais laikais, tiesiog susimodeliuokite bet kokia BE programa, pažvelkit į armavimą skirtingais atvejais ir visi klausimai Jums paaiškės.


    Artur
    Participant
    Artur

    Kiek matosi is nuotrauku sitie pamatai vadinasi seklieji-transejiniai pamatai. 4-6MPa gruntas gali but ivairus, nes tokio stiprumo molis – skaitosi labai kietas (labai geras gruntas), o tokio stiprumo smelis priskiriamas prie puraus-vidutinio stiprumo smeliu, ant kuriu nerekomenduojama statyti. Ant molingu gruntu galima daryti betoninius pamatus, bet juos butina igilint zemiau isalo. Jei darote ant smeliniu, tai juos butina armuoti, nes bus dideli nuosedziai ir betonas sutrukines. Dar matosi, kad technologine siule padaryta isilgai pamato, kas irgi yra nepatartina. Mano galva situose nuotraukose matosi daugiau minusu, negu pliusu, taigi tokiu pamatau niekam nepatarciau


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Citata:“Manau ir jūs ne visus spec. mokslus esate baigęs, o surasti gerą spendimą reikia kelių disciplinų specialistų ir dar daug praktikos pačiose statybose.“

    Siena ar pamatas tai nėra vien apkrovas laikanti mechaninė konstrukcija.
    Nemažiau svarbios ir kitos funkcijos – apšiltinimas, garso izoliacija, atsparumas ugniai, laidumo vandens garams savybės, termoakumuliacija, šiluminio plėtimosi kompensacija, atsparumas aplinkos poveikiui.
    Taip pat žaliavų, darbo jėgos taupymas.
    Gero mazgo sukūrimas tai nėra vien architeko ar konstruktoriaus kompetencijų uždavinys, daug daugiau dalykų turi būti įvertinta, todėl nereikėtų taip išaukštinti vien konstruktoriaus spec. išsilavinimo.“
    Su visa pagarba Jums, atsakyciau taip: KIEKVIENAS TURI DIRBT SAVO DARBA,sia fraze tiesa skaiciau kazkuriam jusu laiske. Jums labai paprasta nes esat viska zinantis…, tik beda ta ,kad neturit teises uz savo zodzius ir sprendimus atsakyti ( paraso teise)… lengviau konstruktorius apsaukt atsargiais, daranciais „atmazus “ ir pan.
    Kas liecia sistema siena- pamatas , dar yra ir geotechnika, klimatines salygos ir panasus dalykai.
    Jei jau bandote mokyti projektuotojus ,nurodydamas pamatus naudojamus kitose salyse ( neaisku ar tokiose pat gamtinese salygose) gal pries tai isigilinkite…
    As nemanau kad musu konstruktoriai blogesni uz Uzsieniecius. Statybu patirtis musu klimatinem salygom … ar jus ja turite?


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Minde wrote:
    1. Mąstote klaidingai, nes plokštinis pamatas kaip elementas nepriklauso vien tik nuo savo standumo. Todėl sakyti, kad jis bus liaunas ar standus vien iš jo storio negalima pasakyti.
    2. Taip negali būti, nes pastorinimas turės savo poveikį konstrukcijai prigimtimi kitokį nei siena, be lenkimo bei skersinių jėgų perdavimo. Pastorinimą reikėtų įsivaizduoti kaip perdangos kapitelį. Tuo tarpu sieną bei pagrindą kaip apkrovas su savo atnešamais lenkimo momentais ir skersinėm jėgom.
    Viską labai lengva patikrinti šiais laikais, tiesiog susimodeliuokite bet kokia BE programa, pažvelkit į armavimą skirtingais atvejais ir visi klausimai Jums paaiškės.

    1. Aš tokias prielaidas dariau tik norėdamas sužinoti kokia yra plokštės briaunos pastorinimo funkcija. Ar pastorinimas tokiu atveju daromas pagrinde dėl atsparumo praspraudimui?

    2. Nupiešiau iliustraciją. A variantas – tipinis plokštuminis pamatas.
    Kalbu ne apie mūrą, o apie monolito sienas.
    B variantas – plokštuminis pamatas su dvigubai mažesnio platumo, bet didesnio aukščio plokštės briaunos pastorinimu.
    C variantas – apverstas B variantas.
    Kokios iškiltų problemos pereinant iš A į B ir iš B į C?
    Klausiu todėl, kad specifiniu atveju kai sienos monolitinės galbūt įmanoma nedaryti pastorinimų plokštės kraštuose ir taip supaprastinti pamato apšiltinimo (XPS) klijavimo ir armavimo darbus. Tie pastorinimai labai blogai atsiliepia šiluminei pamato varžai.
    Ar negalima projektuoti monolito „dėžutės“, o ne pamato sienų atskirai?

    PPN.JPG


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Jus cia svarstote kokius daryt plokstuminius pamatus… o ar skaiciavote ju kaina, medziagas ir panasiai?
    Statybininkams isliejus plokstumini pamata tikrai patogiau dirbt..( kad ir su tapkem) :) , net amzinatilsi p. Lubys, o jis tikrai savo objektuose pinigu negailedavo, statybu firmai pasiulius istisine plokste po gyv.pastatu, paprase abieju varijantu ir pasirinko juostinius…
    Paskaiciuokit kiek reiks betono, armaturos , skaldos pagrindu, pagaliau pavirsinio vandens problemu sprendimo. Visa tai ir dar ivairiu dalykeliu ivedimas i samata parodys kad ne visad tai pasiteisina.


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Grigolaz wrote:
    lengviau konstruktorius apsaukt atsargiais, daranciais „atmazus “ ir pan.

    Viskas priklauso nuo to kokius „atmazus“ daro konstruktorius. Jeigu cituoja STR tai jau aišku, kad konstruktorius linkęs tiktai tipinius mazgus realizuoti ir už juos atsakyti.
    Jeigu paaiškina kodėl tokių dalykų daryti nereikėtų ir kažkuo argumentuoja tai jau visiškai priešingas dalykas, bet tam reikia daugiau kompetencijos. Neužtenka pasakyti, kad Lietuvoje kitokios klimatinės sąlygos ir todėl kaip visada geriau darome polius.
    Nebandau mokyti konstruktorių, bandau atkreipti jų dėmesį į tai, apie ką jie mažai pagalvoja projektuodami ir į tai, kad reikia ne tik pačiam gerai gautytis konstrukcijose, bet ir mokėti paaiškinti klientui kodėl vienas ar kitas pasiūlymas yra blogas ar geras konstrukciją vertinant visapusiškai.
    Pratęsiant mintį apie gydymą telefonu, norėjau pabrėžti, kad geras chirurgas visada paaiškina pacientui ką ir kodėl jis daro jeigu pasientas nori tai žinoti ir klausinėja.
    Galėčiau pasakyti, kad nuo nulio iki užtrynimo įsirengiau plokštuminius pamatus, bet turiu įtarimą, kad išvadinsite runkeliu statybininku.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Konstruktorius konstruktoriui nelygu.., visokiu yra.Bet kai Lietuvoje ispopuliarejo poliniai pamatai ( visi uzmirso juostinius) nors tuos polius laabai daznai paiso Architektai net neskaiciave…, o paskui brigada pigesniu statybininku bele kaip supila i izgreztas, ir pribyrejusias grunto skyles.
    Taigi poliai irgi ne visad gerai – priklauso nuo geologiniu salygu , be to daznas statytojas geologijos is vis nedaro….
    be to ir padarius 2 grezinius yra tikimybe kad tarp greziniu gali buti pav. durpes, ar buves siukslynas…
    Apibendrinant protingam Architektui galima patarti ( dazniausiai jie yra klientai)…, o Statytojas bendrauja dazniausiai su Architektu. Konstruktorius uz kadro…

Rodoma 15 įrašų - nuo 16 iki 30 (viso: 85)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.