Pradžia Forumai Pamatų projektavimas Seklieji pamatai Kokie čia pamatai?

Šioje temoje yra 84 atsakymai, 13 dalyvių, ją paskutinį kartą atnaujino  Kestas Grigalauskas prieš 4 m. 10 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 31 iki 45 (viso: 85)

Kokie čia pamatai?

  • Tadas
    Tadas
    Participant
    TadasTadas

    Tikrai įdomi diskusija, tik gaila kad paroje nėra tiek valandų, kad būtų galima į viską gerai įsigilinti kol nėra tam būtinybės (nesusiduri praktikoje).
    Negalima sakyti kad konstruktoriai mažai įsigilina, ar daug ko nevertina. Yra konstruktorių, kurie įsigilina ir į garso izoliavima, ir į atitvarų iš skirtingų medžiagų šilumos akumuliacines savybes ir t.t. Dažniausiai tokio konstruktoriaus kompetencija būna įvertinta ir didesne nei rinkos projekto.
    Kas apie pamato ir sienos jungtis tai iš A į B pereinant problemų, preliminariai žiūrint, kilti neturėtų. Variantas C gali būti problematiškas, kaip ir minėjot, ties durimis/vitrinimos, bet sprendimo būdų yra ir šiam variantui, tarkim kad ir plokštę papildomai (per briaunos aukštį) apšiltinti ir iš viršaus. Tačiau tokiu atveju reikia papildomai betonuotis viršutinį išlyginamąjį sluoksnį ir pan.
    nebūna vienodų projektų, nebūna ir vienodų sprendimų – viską reikia žiūrėti atskirai – pagal konkrečią situaciją. Ir geriausias sprendimas vienoje situacijoje gali būti blogiausias kitoje.


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Grigolaz wrote:
    Jus cia svarstote kokius daryt plokstuminius pamatus… o ar skaiciavote ju kaina, medziagas ir panasiai?
    Statybininkams isliejus plokstumini pamata tikrai patogiau dirbt..( kad ir su tapkem) :) , net amzinatilsi p. Lubys, o jis tikrai savo objektuose pinigu negailedavo, statybu firmai pasiulius istisine plokste po gyv.pastatu, paprase abieju varijantu ir pasirinko juostinius…

    p. Lubiui renkantis sau pamatus kaina buvo paskutinėje vietoje, todėl buvo galima suprojektuoti bet kurio tipo idealius pamatus.
    Esu įsitikinęs, kad betono ir arnatūros kiekiai įrengiant plokštuminį pamatą buvo panašus į kitų tipų pamatus arba net mažesni. Nors toks pamatas (trench) be lietuviško pavadinimo ant sutankinto žvyro/skaldos virš žemės paviršiaus galbūt būtų pareikalavęs dar mažiau medžiagų.
    Ar norite pasakyti, kad jie čia „chaltūra“ užsiiminėja ir dar viešina ją? http://steko.lt/lt/left/atliekami+darbai/gyvenamas-namas-gintaras-1/

    Grigolaz wrote:
    Paskaiciuokit kiek reiks betono, armaturos , skaldos pagrindu, pagaliau pavirsinio vandens problemu sprendimo. Visa tai ir dar ivairiu dalykeliu ivedimas i samata parodys kad ne visad tai pasiteisina.

    Sutinku, kad ypatingos geologinės sąlygos gali nulenti pamato tipo pasirinkimą, bet standartiniu atveju skalda nereikalinga įrenginėjant plokščiuosius pamatus. Sutankintos skaldos atsparumas matuojamas dešimtimis MPa, o XPS tik dešimtimis kPa, geriausiu ateju šimtais kPa. Gerau sutankintas rupus žvyras dažniausiai bus puikus pagrindas plokštei. Čia greičiau statybininkų inertiškumas ir inžineriunių komunikacijų projektų nebuvimas pradinėje statybų stadijoje stabdo šių pamatų populiarumą. Betono ir armatūros kiekiai panašūs atsižvelgiant, kad į tai, kad kartu įrengiamos ir grindys tinkamos be papildomo paruošimo ir išlyginamųjų mišinių klijuoti grindų dangą, sutaupomas laikas.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Citata “ Viskas priklauso nuo to kokius „atmazus“ daro konstruktorius. Jeigu cituoja STR tai jau aišku, kad konstruktorius linkęs tiktai tipinius mazgus realizuoti ir už juos atsakyti. „
    Tai klausimas jums.Kas atsakys uz griuti jei pastatas netenkins STR ?
    1. Atliekant ekspertize pirmiausia bus patikrinta salyga ar suprojektuota pagal galiojancius normatyvus
    2. Jei suprojektuota pagal normatyvus , ziurima ar medziagu savybes atitinka projekte numatytas
    3. Tik atlikus siuos patikrinimus bus ziurima ar nera statybininku. technologijos ar kitu klaidu.
    Taigi konstruktorius daznai negali kitaip projektuot…, nes juridiskai atsako.
    Jei Jus matote kad projektavimo normos “ blogos“ tai susikurkite savas.., ir pabandykite praeiti projekto ekspertize…, nebent cia kalbam apie ukio budu statomas smulkmes…
    ten galima eksperimentuot…, dirbant ant savo ismanymo ir supratimo.
    Ne visi sprendimai ateje is Europos po desimties – penkiolikos metu pasiteisino.. nors buvo labai stipriai reklamuojami. Cia as apie medziagas ir technologijas. Nes pas mus per ziema daug kartu keiciasi nuo pliuso – minusa…. ir ne viskas mums tiko. Laikas parodys.. ar Jus teisus.


    Artur
    Participant
    Artur
    Quote:
    Ar norite pasakyti, kad jie čia „chaltūra“ užsiiminėja ir dar viešina ją? steko.lt/lt/left/atliekami+darbai/gyvenamas-namas-gintaras-1/

    Nezinau kaip tai pavadinti, bet matosi kad namas Gintaras statomas be konstruktoriaus :)


    wanadoo
    Participant
    wanadoo

    Pritariu kad plokštinis pamatas yra labai gerai, patogiau veliau dirbti ir t.t. Bet netgi darantis savo jėgomis pasisamdžius kaimyną už bonką, jis tikrai labai brangiai kainuoja, net nekalbu kiek kainuoja kai samdaisi įmonę, su visais pvm ir kitais mokesčiais. Kas teiraujasi tai daugumai siūlau pagalvoti apie plokštės įrengimą, bet kažkodėl dažniausiai, žmonės deda pamatinius blokus senus, jei randa už pigiai, arba gręžtinius pamatus, juk jeigu vieno aukšto namas, tai gaunasi kas 3-2m po skylę ir tikrai ten išeina nebrangiai. Vienas žmogus va sugalvojo iš naudoto UK pramoninio karkaso vieno aukšto namą statytis su tipinėm banketėm, žiūrėsim kas gausis, bet iš anksto aišku kad visa laikanti konstrukcija kainuos grašius 😆 Kaip vienas Azerbaidžianietis man suskėlė, sako tai ko jūs nestatot gyvenamų namų iš gb kolonų ir tada sumuštinių sienas, o ant viršaus apdaila kokia nori prisilipini, pigu greita gražu :woohoo:


    Vasil
    Participant
    Vasil

    ar sitie pamatai bet kiek turi armaturos ?
    ir kas ant ju bus statoma ? :)


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Grigolaz wrote:
    Apibendrinant protingam Architektui galima patarti ( dazniausiai jie yra klientai)…, o Statytojas bendrauja dazniausiai su Architektu. Konstruktorius uz kadro…

    Čia irgi slypi dalis problemos. Grandinėje: kliento norai -> architektas -> konstruktorius -> architektas -> klientas -> prarabas -> statybininkas, suveikia kaip sugedęs telefonas. Suprojektuotas vienas mazgas, pastatomas kitas…
    Kaip manot ar aš atitikčiau „protingo architekto“ apibūdinimą ir man būtų galima paaiškinti vieną ar kitą konstruktoriaus sprendimą?

    traškis wrote:
    Variantas C gali būti problematiškas, kaip ir minėjot, ties durimis/vitrinimos, bet sprendimo būdų yra ir šiam variantui

    Kaip manote kokia dalis konstruktorių atsisakytų projektuoti konstrukciją jeigu norėčiau C varianto?
    Iš viršaus šiltinti kategoriškai atsisakyčiau. Masyvios namo konstrukcijos suteikia namui didelę termomasę, apšiltinamas iš vidaus ją labai sumenkintų. Konstrukcijas šiltinti reikia iš išorės.

    traškis wrote:
    nebūna vienodų projektų, nebūna ir vienodų sprendimų – viską reikia žiūrėti atskirai – pagal konkrečią situaciją. Ir geriausias sprendimas vienoje situacijoje gali būti blogiausias kitoje.

    Pilnai sutinku su jumis, todėl ir ieškau specifinio sprendimo nestandartinei situacijai (pvz. stipriai apšiltintas plokštuminis pamatas su monolito sienomis).

    Kaip energetiškai efektyvių individualių namų šalininkas norėčiau pradėti projektavimą ne nuo apkrovas laikančios konstrukcijos, kuri vėliau kažkaip apšiltinama (standartinis variantas), bet nuo apšiltinimo sluoksnio, prie kurio vėliau priderinama apkrovas laikanti konstrukcija. Pažiūrėjus į problemą iš kitos pusės atsiranda naujų, nestandartinių mazgų poreikis.

    Grigolaz wrote:
    Tai klausimas jums.Kas atsakys uz griuti jei pastatas netenkins STR?

    Draugas projektuoja geležinkelius ir taip pat nemėgsta remtis STR. Sakė daro viską pagal kažkokias europines normas ir viskas ok. Aš neturiu tiek kompetencijos, kad galėčiau pagrįstai sakyti jog STR nelabai tinkamas projektuojant individualius namus, bet man susidaro toks įspūdis. Ypač kai pasižiūri kokius nors NOVASIP statomus namus, kurių paimti ir suprojektuoti iš atskirų detalių būtų neįmanoma dėl neatitikimo STR normons. Lieka tik bandymų kelių sertifikuoti visą konstrukciją nuvežus į SPSC.

    O kas pasirašinėja už Gintaro pamatus? Juk tai privaloma. Man irgi pasirodė keista, kad net augalinio sluoksnio nenustumia.

    Neskaitant savos ir tėvuko darbo jėgos mums 100 m2 plokštieji pamatai kainavo 31 t.Lt su 35cm XPS apšiltinimu. Galėsiu vėliau duoti nuorodą į aprašymą su detalia sąmata.

    coccaine wrote:
    ar sitie pamatai bet kiek turi armaturos ?
    ir kas ant ju bus statoma ? :)

    Išsiplėčiau į du tipus pamatų…
    Pirmieji panašūs į polinius, tik vietoj polių žvyras/skalda. Kaip suprantu jiems reikalinga armatūra kaip ir standartiniam polinių pamatų rostverkui, tik nereikia polių. Būtų statomas dviejų aukštų individualus gyvenamasis namas su karkasinėmis (SIP) arba g/b išorinėmis sienomis.
    Antru atveju kalbant apie plokštuminių pamatų briaunos pastorinimo panaikininimą (A, B, C) armavimas, be abejo, stipriai naudojamas. Būtų statomas dviejų aukštų individualus gyvenamasis namas su išorinėmis g/b sienomis.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Na kaip sakoma skestanciuju reikalas – paciu skestanciuju reikalas… Kad gelezinkelius projektuoja be normu keistoka..( mat ko gero projektai turi praeit ekspertize), kad ind.namus stato kaip kam ant seiles uzeina gal but taip pat. Nors Statybos istatyme ir numatyta Technine prieziura ir atestuotas Darbu vadovas.Aisku daznai tai buna fiktyviai daroma.
    Konstrukcijos (laikancios) paprastai yra parenkamos skaiciuojant ivairius veiksnius.( ne vien apkrovas) Jusu supratimas manau isugdytas visagalio interneto kuriame vyrauja prekybininkai.
    O kai statyboms vadovauja prekybininkai ir visur taupoma, (turim skausmingu pavyzdziu) , be to dar taupo ir statybininkai…
    Lengviausia zmogui papirkti priemone visuotinu energijos istekliu brangimo metu itikinti ji, kad svarbiausia statinio savybe – siltas namas, deja daznai kita savybe ( stipris) net nepaminima…
    Visuose statybiniu blokeliu ,ir kitu efektyviu (siluminiu poziuriu) medziagu pardaveju reklamose akcentuojama silumines savybes ( o ar tas gaminys gali ilgai ir efektyviai tarnauti kaip konstrukcine medziaga – nutylima.
    Aisku oponuosite kad seniau zmones ir be projekto namukus state…, bet namukai buvo laiko patikrinti, nesudetingi, su mazais langiukais ir tt


    Donatas
    Participant
    Donatas
    Bangas wrote:
    Kaip energetiškai efektyvių individualių namų šalininkas norėčiau pradėti projektavimą ne nuo apkrovas laikančios konstrukcijos, kuri vėliau kažkaip apšiltinama (standartinis variantas), bet nuo apšiltinimo sluoksnio, prie kurio vėliau priderinama apkrovas laikanti konstrukcija. Pažiūrėjus į problemą iš kitos pusės atsiranda naujų, nestandartinių mazgų poreikis.

    Mano nuomone, čia yra visiškas blogo mastymo pavyzdys. Visų pirma norint kažką sukurti, pažiūrėti iš kitos pusės tu turi suprasti apie pačias medžiagas, jų fizikines sąvybes ir tt. o kai tu tik sugalvoji vieną dalyką ir nežinia ar jis iš viso įmanomas, tai tada gali būti problema :) naujus, nestandartinius mazgus sukuria žmonės kurie išmano ir žino ką daro, o ne tie, kurie nori, vien tik tam, kad norėti ;) gali sukurti bet kokį termiškai efektyvų mazgą, bet jei tu jo negalėsi fiziškai pritaikyti, tai kas iš to?


    Vasil
    Participant
    Vasil

    tai as dabar jau nebesuprantu ar mes kalbam apie tas pirmas fotografijas ar apie kazkokius naujus sprendinius ?
    jai tu kalbi apie kazkokius naujus nestandartinius sprendimus papaisyk ar kaipnors bus aisku ka tu nori padaryt, bus galima ir pliusus ir minusus isvardinti.

    O siaip pastatas projektuojamas pradedant nuo stogo o ne nuo pamatu :)


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Skaitant sia tema ,kuria pasiule Bangas, persasi isvada kad bandoma ispopuliarint, bet kokia kaina plokst.pamatus. O kad konstruktorius projektuoja nuo stogo ir zemyn.., vis rinkdamas apkrovas.tas mums konstruktoriams zinoma.
    Ir tik po to renkamas pamatu varijantas dar ir geologija, galu gale topografinai dalykai ( pav.namas slaite,ar ant skardzio)

    Bet matyt cia bandoma israsti priesinga teorija – is pradziu pamatas,ir polistirolas … o konstrukcija jau veliau…( ir is vis kam ta konstrukcija) vien neigimas kad normos (STR) yra nereikalingos ka reiskia…


    Povilas
    Participant
    Povilas

    plokštiniai pamatai ir taip seniai žinomi, projektuojami ir naudojami, ir jų populiarumo čia skatinti nereikia. projektavimo metu įvertini jų tinkamumą konkrečiam atvejui ir pirmyn…
    kita kalba kad statybininkas kaip visada nori „sutaupyti“…
    pateikia kažkokias „inovatyvias idėjas“, sakydamas kad „niekur tokių mazgų nemačiau“ ir nepagalvoja, kad gal būt niekur jų tokių nematė nes „galvoti vyrukai“ (čia turiu omeny Konstruktorius) juos jau apsvarstė ir atmetė dėl netinkamumo (patvarumo, patikimumo, ilgaamžiškumo stokos…)?
    kas kaip moka tas taip taupo…
    kažkas nesumoka darbininkui…
    kažkas nesumoka valstybei, PVMą pagrobsto, dar kokį mokestėlį nusuka…
    kažkas į betoną neįdeda armatūros, neleidžia betonui sustingt, betonuoja šaltyje ir pan., ir t.t. istorija sena kaip gyvenimas :) tik kur visa tai veda? :)
    ir dar frazė – konstruktoriai nori ramiai miegoti, todėl, suprask, viską brangina, tingi / nenori pagalvoti… nu pipiec aCiprašant :D
    statybininkas pamiršo savo vienintelę ir pagrindinę funkciją – įgyvendinti projektą! ne projektuoti, „taupyti“, „nusukti“… tik įgyvendinti. tiksliai pagal projektą.
    didesnės nepagarbos statybos inžinieriui matyt vargu ar berasi kur pasaulyje kaip kad pas mus (nebent konstruktorius konstruktorių dar „gerbia“… na bet ir tai… :D)
    nuomonė apie konstruktorių tai kaip apie kažkokį šarlataną, brakadielą, visų priešą (užsakovo / architekto / statybininko)…
    atsiprašau už off topiką :) perskaičius kelias diskusijas… užvirė kraujas…


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    visu 100 procentu jus teisus, as ir i sia diskusija isijungiau, nes man kaip zemaiciui uzvire kraujas….


    wanadoo
    Participant
    wanadoo

    31 tūkst, darant patiems su 35 cm polistirolu, sakyčiau netgi daugoka, įmesk sąmatą įdomu akį užmest, pas save radau kainas keliuose pasiūlymuose tai už 360m2 sandėlio gręžtinius pamatus, rostverką ir duobės 1mx1,6mx12m betonavimą parašyta suma 27 tūkst. be pvm. Čia įeina ir klojiniai ir armatūra ir darbas. Grindys su viskuo apie 15 tūkst. Bet čia 360m2 o ne 100m2.


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Grigolaz wrote:
    Kad gelezinkelius projektuoja be normu keistoka..

    Ne be normų, o pagal kitokis normas (DE) nei mūsų STR. Ekspertizė ten reali, ne taip kaip smulkmėje (individualūs namai).

    Grigolaz wrote:
    Jusu supratimas manau isugdytas visagalio interneto kuriame vyrauja prekybininkai.

    Mano supratimas visai neturi nieko bendro su daugumos prekybininkų teikiama informacija naiviems klientams.

    Grigolaz wrote:
    Lengviausia zmogui papirkti priemone visuotinu energijos istekliu brangimo metu itikinti ji, kad svarbiausia statinio savybe – siltas namas, deja daznai kita savybe ( stipris) net nepaminima…

    Stipris reikalingas, bet tai ne svarbiausia statinio savybė. Svarbiausia visuma. Kaip jaustis žmonėms, kurie gyvena kriaurose chruščovkėse ir už 50 m2 šildymą moka daugiau nei individualių namų savininkai?

    Grigolaz wrote:
    Visuose statybiniu blokeliu ,ir kitu efektyviu (siluminiu poziuriu) medziagu pardaveju reklamose akcentuojama silumines savybes ( o ar tas gaminys gali ilgai ir efektyviai tarnauti kaip konstrukcine medziaga – nutylima.

    Pamiršote kabutes žodyje „efektyvių“. Blokeliai turėtų būti konstrukcinė medžiaga, o ne termoizoliacinė. Va kas būna kai yra persistengiama gerinant blokelio izoliacines savybes.vaizdas

    Vieninteliai blokeliai puikiai tinkantys konstruktyvui ir kartu šiltinimui yra putstiklio blokeliai su Lambda 0,05…0,06 W/(mK), bet jų kaina kosminė.

    Donatas wrote:
    norint kažką sukurti, pažiūrėti iš kitos pusės tu turi suprasti apie pačias medžiagas, jų fizikines sąvybes ir tt.

    Taip ir bandau daryti. Man rūri ne vien mechaninis atsparumas, o visuma.

    Grigolaz wrote:
    Bet matyt cia bandoma israsti priesinga teorija – is pradziu pamatas,ir polistirolas … o konstrukcija jau veliau…

    Bandau įpiršti mintį, kad namo mazgus reikia pradėti projektuoti nuo šiltinimo sluoksnio, o tik po to žiūrėti kaip dėliojasi laikančios apkrovas konstrukcijos.
    Paprastas blogo mąstymo pavyzdys – greitai sustatomos gegnės, sukalami grebėstai, uždengiamas stogas ir viskas. Po to atvažiuoja kiti ir dirba iškėlę rankas kišdami vatą virš galvos, keikiasi, chaltūrina. Visi murlotai ir kitos sunkiai prieinamos vietos lieka neapšiltintos, vėjas pučia dėl sandarumo sluoksnio nebuvimo arba nesujungimo.
    Mano supratimu ne taip reikėtų organizuoti statybas ir ne tokius mazgus braižyti. Ir čia ne blogiausia situacija, nes apšiltinimas tik 15-20cm, o kas bus vėliau?
    Pradėti projektavimą nuo putplasčio sluoksnio laikau visai vykusiu reiškiniu. Konstrukcijos turi būti pritaikomos prie apšiltinimo sluoksnio, o ne apšiltinimo sluoksnis prie konstrukcijų.
    Tai nėra taip beviltiška kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Geri pavyzdžiai masyviam namui būtų tie patys liktiniai klojiniai (nekeipaint dėmesio į vidinį apšiltinimo sluoksnį), o lengvam – SIP.

    pmackevicius wrote:
    kas kaip
    moka tas taip taupo…

    Niekam nesiūlau taupyti konstruktoriaus sąskaita. Kaip tik geriau koncentruotis į gerą, visapusišką projektą ir taip išvengti padidėjusių išlaidų ir klaidų stabos aikštelėje. Pasišnekėti su užsakovu būtina prieš atiduodant projektą, kad jam nei nekiltų noras kažką keisti vėliau pasiklausius vadybininkų ar statybininkų su 35 metų patirtimi.

    pmackevicius wrote:
    ir dar frazė – konstruktoriai nori ramiai miegoti

    Nenorėjau įžeisti. Norėjau pasakyti, kad trūksta komunikacijos, o kai kuriais atvejais tikrai persistengta. Pvz žmogui vien poliai atsistojo 35kLt, suvažiavo technika kaip dangoraižio statyboms visi kraipo galvom, viskas čiki, viskas pagal projektą, o paskui tik atsiunčia sąskaitėlę paštu. Žino, kad statybų pradžioje vistiek turės pinigų.
    Nepateisinu tokio spaudimo kaip darė maksima rygoje, bet jeigu nesidomėsi, neprašyti optimizuoti ar kažką perskaičiuoti tai didelė tikimybė, kad pasistatysi su atsarga, o ir statybininkai linksta „optimizuoti“ tą atsargą vėliau niekam nežinant.
    Nesakau, kad visi konstruktoriai blogi, remiuosi tik blogais pavyzdžiais. Manau, kad norint abiems pusėms likti patenkintoms reikia daugiau bendravimo ir paaiškinimų.

    pmackevicius wrote:
    statybininkas pamiršo savo vienintelę ir pagrindinę funkciją – įgyvendinti projektą! ne projektuoti

    Labai trumparegiškas požiūris – aš žinau viską, daryk kaip sakau ir viskas. Ne visi statybninkai buki. Derėtų išklausyti visas pastabas ir išsiaiškinti kaip yra iš tikro, gal kažką reikia koreguoti projekte. Kitu atveju vienas liepia daryti vienaip, nes žino kas geriau, o kitas tyliai daro kitaip, nes irgi nelaiko savęs idiotu žino kas geriau. Čia nekalbu apie armatūros parinkimą ar panašiai, o kaip tik daugiau apie visokių plėvelių panaudojimą, apšiltinimo subtilybes, matmenų tikslumą ir dar krūvą visokių smulknenų, iš kurių susideda bendras rezultatas.

    Faktiškai patirtos išlaidos pamatams buvo:
    Žvyras pamatams ir privažiavimui 120m3 3000
    Račiokas 1400
    Putplastis ir klijai 10400
    Betonas 4700
    Armatūra 3800
    Betonavimo medžiagos 680
    Santechnika 2700
    Technikos ir įrankių nuoma 1200
    Plėvelės ir lipnios juostos 500
    Kita 1400

    Grįžtu prie pamatų temos.
    Kur yra labiausiai tikėtina vieta trūkiams susidaryti, jeigu nuimtume tuos perimetro pastorinimus aplink pamatų plokštę? Nekalbu apie vitrinas ir duris.

    Sie3.jpg

Rodoma 15 įrašų - nuo 31 iki 45 (viso: 85)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.