Pradžia Forumai Pamatų projektavimas Seklieji pamatai Kokie čia pamatai?

Šioje temoje yra 84 atsakymai, 13 dalyvių, ją paskutinį kartą atnaujino  Kestas Grigalauskas prieš 4 m. 8 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 46 iki 60 (viso: 85)

Kokie čia pamatai?


  • Donatas
    Participant
    Donatas

    „Bandau įpiršti mintį, kad namo mazgus reikia pradėti projektuoti nuo šiltinimo sluoksnio, o tik po to žiūrėti kaip dėliojasi laikančios apkrovas konstrukcijos.“ – na tu baik juokauti gal? :) pats optimiškiausias variantas koks galėtų būti, tai kad abu šie procesai eina kartu. nebent tu nori pastatyti šuns būda, kuri sveria 10 kg, tada jokio skirtumo. kai išras medžiagas, kurios laiko apkrovas ir atitinka šilumines savybes, bei yra sąlyginai pigios tada galėsi taip kalbėti, o kol kas, na kol kas bandyk ;)

    „Kur yra labiausiai tikėtina vieta trūkiams susidaryti, jeigu nuimtume tuos perimetro pastorinimus aplink pamatų plokštę?“ – jei tai yra kubas 1x1x1 tai tokių vietų gali ir nebūti, o jei tai yra pastatas vieno ar dviejų aukštų, tai daug kur gali būti. jei žiūrint taip primityviai, kaip ir tavo schemo, tai yra kampai, virutinė plokštė, apatinė plokštė, vertikalios sienos. Visur gali susidaryti tie trūkiai, viskas priklauso nuo projektuojamos situacijos, matmenų, apkrovų.


    Vasil
    Participant
    Vasil

    plokstiniam pamatam pastorinimas tarnauja kaip rostverkas kuris perima koncentruotas apkrovas ir tolygiai jas paskirsto i grunta. jai jo nedarai ir jai gaunasi kad plokste nelaiko ir kiekvienas namo kampas seda savaip tai tu per langu krastus per duru krastus kur yra itempiu koncentracijos gausi issilginius plysius ir tau visa silumos izoliacija sutrukines tose vietose, gali ir langai suskilineti ir visa kita. pastatas gausis nestabilus.

    O tavo sitos idejos kurias tu labai idealizuoji, ziuri tik is savo puses. Aisku as ir pats nuejas tarkim pas daktara tikiuos pacio geriausio gydymo, bet visi tie tyrimai ir visa kita kainuoja , o as kadangi noriu pigiai , tai tokia paslauga ir gaunu. Taip ir jus paprasti zmones galvojat kad mes tik paisom ir tyngim pagalvot, tai taip nera tiesiog priimi racionaliausia tau atrodanti sprendima grubiai kad butu normaliai, nes jai dabar tokiem pastatukam pradesi kiekviena poli projektuot, tai ir tu sugaisi begales laiko, o rezultatu gausi tapacia suma kaip priemes polius vienodus nuo pavojingiausio atvejo.

    o siaip patarimas tau kad pastatas nera vien konstruktyvas ir silumos izoliacija. kuris daro nama pigu ir silta.
    nama turi protingai susideliot,langus isideliot pagal pasaulio kryptis , kad ir is saules prisildymo gautum. sildymo sistema atitinkamai pasirinkt pagal savo galimybes ir vietoves tipa ar tau tiks, vedinima apsrest nes per ortakius tau visa siluma istrauks. arba kad ir arhitekturiskai tamburo neissirengsi , tai vienu duru atidarymu kiek salcio ivesi.
    o taip detaliai begalvodamas gali tik sau is didelio noro sedet metus ir susiprojektuot viena nameli. arba gali negalait pinigu ir pasidaryti kokybiskas visas dalis pas specialistus ir uzsiprasyt rimto projekto, kuris kainuos.


    Jonas
    Participant
    Jonas

    Jūsų pateiktas paveikslėlis panašus į plytų mūro atvejį, kai sienos yra palyginus silpnos.

    skylasienos2.jpg

    Manau, kad g/b siena pav.1 virš durų galėtų panašiai skilti, jeigu durų anga būtų plečiama iš apačios, bet tai įvyktų tik trūkus pamatui.

    pav.2 gal ir realus, bet šitaip perskelti 100-150cm g/b sienos manau neužtektų net 500kN jėgos.

    pav.3 irgi tikėtinas, bet čia siena su pamatu dirba kaip dvitėjinė sija. Sijos briaunos – pamatas (gniuždomas) ir murlotas (tempiamas), o vidurys tai jungianti plokštuma (šlyties jėgos). Nutraukti g/b prie murloto, kai petis 3 metrai irgi reikia milžiniškos jėgos.

    Ar teisingai mąstau?


    Vasil
    Participant
    Vasil

    na as nepaisiau konkreciu atveju ,tik norejau esme pabrezt kad susidarys nuosedziai ir ju pasekoje plysiai.
    nusedimai gali buti ivairus ir netolygus po visu pamatu, o kokie jie bus nezinom nes neturim nei gruntu tyrinejimu nei nieko. esme kad pamatas turi buti pakankamai standus ir paskirstyti tolygiai visas apkrovas i grunta o ne ne bet kur belekaip.


    Jonas
    Participant
    Jonas

    Nesuprantu kodėl pamatas laikomas atskira konstrukcija? Čia gi ne tas atvejis kai rostverką nutepa smala ir mūrija sienas ant viršaus.
    Kodėl g/b monolito sienos pilnai surištos su pamatu nėra laikomos pamato dalimi? Kodėl išlieto monolito dėžutės negalima traktuoti kaip „sandwich“ konstrukcijos, turinčios didžiausią atsparumo lenkimui ir svorio santykį iš visų egzistuojančių konstrukcijų? Pamato plokštuma ir monolitinė perdanga yra apatinė ir viršutinė plokštumos (tempimas, gniuždymas), o sienos yra kaip „honeycomb core“ užpildas (šlyties deformacijos).
    honeycomb.jpg
    Atskirai tie trys sluoksniai būtų visiškai nieko verti, bet derinyje dirba puikiai.

    Ar aš čia nesamones rašau ir tuo negalima remtis projektuojant konstrukciją namui?

    Kodėl skaičiuojamas tik paties pamato atsparumas nevertinant likusios konstrukcijos įtakos? Ar čia ne kompetencijos stoka?


    Donatas
    Participant
    Donatas

    Tik tiek, kad pas tave sienos nebus kaip „honeucomb core“ užpildas, nes atstumai visai kitokie, vidinių sienų tankis palyginus su tuo core skiriasi 100 kartų.

    Yra tokios tipinės transfarmatorinės, jos gali būti ir 6x6m ir lygtais didesnės. Joms pamato užtenka 20cm plokštės, bet tos transfarmatorinės jau yra kaip gaminys ir pasideda papraščiausiai ant tos gb pamato plokštės. Tačiau ten nereikia jokių praktiškai apšiltinimo sluoksnių.

    „Kodėl skaičiuojamas tik paties pamato atsparumas nevertinant likusios konstrukcijos įtakos? Ar čia ne kompetencijos stoka?“ – kai yra būtinybė, skaičiuojama viskas, ir įvertinama viskas, o šiuo konkrečiu atveju nežinia ko tu nori ir kaip kas turi būti, tik svarbu, kad iš išorės būtų 30cm polistirolo. Jei padarai gb kubą su langais ir padedi jį ant grunto, tai viskas ok gali būti, o vat plyšių atsivėrima, armavimą jau reikia skaičiuoti pagal konkrečia situacija, o tu nori sužinoti ar bet kur bet kada galima ant oro pakabinti kažką :)


    Inziner
    Participant
    Inziner

    Bangas, jusu siuloma deze yra standesne uz iprasta pamata su patorinimais KELIS SIMTUS kartu. Kai kuriu nuomuone apie butinuma stiptinti tokia deze su kazkokiais pastorinimais kelia tik juoka. Jusu deze, atitinkamai suarmavus, gali atlaikyti bet kokius pamatu nuosedzius.


    wanadoo
    Participant
    wanadoo

    aš tai manau kad mūsų forumui labai reikalinga „facepalm“ smailikas :dry:


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Jus cia samprotaujat apie realu pastata ar apie “ deze“? jei pastatas , tai jis tures langus , duris, gal but vitrinas iki zemes , be to apkrovos pasiskirstys laabai ivairiai.
    tai manau suprantat, kad bet kuriuo atveju pries sakydami kad laikys ar ne, bus reikalingas Realus skaiciavimas (ir tik tada bus galima pasakyt ar ten viskas ok)
    Aisku jei jus samprotaujate apie gamykloje islieta vientisa dezute… tai Jus teisus…


    Inziner
    Participant
    Inziner

    apie kokius realus skaiciavimus jus cia snekat? Cia gyvenamasis namukas, neseisminiam rajone, kaip taisykle su gerom grunto salygom. Kiekvienas save gerbiantis inzinierius, tokius namukus ‘ant pirstu’ suskaiciuos. Maksimum pasinaudojes skaiciuotuvo pagalba. Nors ir mintyse galima.


    Povilas
    Participant
    Povilas

    iš pradžių „ant pirštų“ suskaičiuoja, po to nustato kiaulės akis ir teisinasi namo savininkui dėl trukinėjančių sienų kad – jos ir turi trukinėti, namas gi „sėda“, arba – jūsų gi blokeliai prastos kokybės, čia pardavėjas kaltas… arba dėl kiaurų perpučiamų sienų, kad – namas gi turi kvėpuoti…
    Kiekvienas save gerbiantis inžinierius dėl to save ir gerbia kad šūdo kitam žmogui nedaro, viską moksliškai įvertina, apskaičiuoja ir pateikia inžineriškai teisingus sprendimus (po kuriais nesibaimina dėti savo parašą ir už juos atsakyti pagal LR galiojančius įstatymus).
    Tokie „statybos inžinieriai“ kurie tik savo „subine“ viską jaučia ir daugiau nieko nemoka, arba kurie „jau tris namus pastatė ir viską žino“ – turi su statyba bendro tiek pat kiek jūros kiaulytė su jūra…

    dar norėčiau „specelistams“ priminti, kad pastato / statinio projektas turi būti atliktas ne tik kad namas „stovėtų“, bet kad projektas atitiktų visas LR galiojančias projektavimo normas…
    … kažkodėl buhalterių niekas nesmaugia dėl „per didelio priskaičiuoto PVM“ ir pan… PVM’as gi yra, visiems aiškus ir niekam klausimų nekyla..? ir visiems aišku kad PVMą „nusukus“ reikia laukti FNTT apsilankymo…
    Visokį „samostrojų“, „tvartus“ ir kitokį šlamštą savo ūkyje galimė statytis kaip kam tinka…


    wanadoo
    Participant
    wanadoo

    aaa tai va kodėl aš gyv. namų per labai ilgą laiką, esu daręs mažai, kiti pirštais skaičiuoja, nu ir gerai, nes man tai asmeniškai visiškai nepatinka individualių namų projektavimas, reikalų daugiau nei dideliame pramoniniame pastate, o pinigų mažai. Nors galiu pridurt, kad paskutiniu metu kreipiasi nemažai žmonių kurie statėsi su tokiais pirštus skaičiuojančiais inžinieriais pastatus, tai jiem visos sienos sutrūko, tai stogą remontavo per metus 3 kartus vistiek vanduo bėga 😆 žinoma sutinku, kad alytnamio tipo namelį gali mintinai žinot kur ir kas, na, bet dabartiniai norai ir architektūros mandros, reikalauja šiek tiek daugiau nei pirštų.


    Povilas
    Participant
    Povilas

    ir dar, kaip taisyklė – žmogus su ind. namo projektu ateina „per pažįstamus“, su rekomendacijom, tai tuo labiau stengiesi „neprichaltūrint“, už „normalią kainą“ padaryt, nes po to ir žmogus liks nepatenkintas, keiksnos, ir ta pažintis gali belekuo baigtis (prarasi potencialius užsakovus“…) teisybę ta patarlė byloja – nešik sau ant tako…


    Inziner
    Participant
    Inziner

    gerbiamieji mokslininkai, su kuo jus siulote skaiciuot gyvenamaji namuka? Su robot’u? Gal ansys’u? :D Nu parodykit man namuko skaiciuojamaja schema? Na ta pati jusu pamata su pastorinimais. Kaip modeliuojate? Parodykit sumodeliuotas murines sienas, joje esancias saramas. Neparodysit, nes bijosite. Garantuoju kad sukapuosiu jusu schema i gabalus, slapios vietos neliks. Mano pasiulytas rankinkis skaiciavimas pasirodys super tikslus metodas. Geras inzinierius sugeba padaryti paprasto namo rankinius skaiciavimus, ir paklaida su super advanced programomis bus nedaugiau kaip 10-15 procentu. Kitas dalykas yra aukstuminiai ir kiti sudetiniai statiniai, kur dinamika ir stabiluma ‘ant pirstu’ nepaskaiciuosi. O stai kiti ‘inzineriai’ ir paprastos saramos be FE anlizes paskaiciuot negali.
    O kas lieciasi pvz, kur kazkas priprojektavo namus su trukinejanciom sienom, tai cia kaip tik kalba apie tos inzinerius, kurie tvartus su Ansys’u bando skaiciuoti, o vejo apkrova bando aerodinaminiuose vamzdziuose modeliuoti. Modeliuoja modeliuoja, o apie betono savybes, kaip tampriai-plastines medziagos savybes visai pamirsta :whistle: stai ir supliso siena :whistle:


    Povilas
    Participant
    Povilas

    paprasto, surenkamų konstrukcijų (mūrinės sienos, surenkamojo GB sąramėlės / perdangos plokštės ir t.y.) namuko – taip, be abejonės… viskas elementaru ir paprasta, galima kad ir „ant kojų pirštų“…
    … bet kada tokie namai paskutiniu metu buvo statomi / projektuojami? Žmogus jeigu projektuojasi – nori kad vitrina būtų per dvi sienas be atramos kampe (6×4 m. ilgio, 3 m. aukščio…), ant monolitinio GB pirmojo aukšto perdangos dar vienas aukštas su laikančiomis sienomis, besiremiančiomis ANT tos 1-ojo a. perdangos, stogas medinių gegnių BE stygos ir atramos kraige (čia jau suprask – gegnės „verčia“ sieną laukan), namas Biržuose (suprask – karstinis rajonas, reikia projektuoti standų pamatą) ir prasideda… kaip tu korektiškai tokį projektą „ant pirštų“ suskaičiuosi? niekaip… gerai kad tie pirštai į didesnę pusę paklaidą padarys… taip kad ir „robotu“, ir „xobotu“, ir dar visais kitais „kung-fu“ neprošal visą pastatą susimodeliuoti, bendrą elgseną „analizuoti / įvertinti“.

    tie „gruntai kaip taisyklė – geri“ yra subjektyvus dalykas… pakartosiu ne kartą čia skambėjusią mintį – būtina nagrinėti kiekvieną individualų, konkretų atvejį.

    beje – temos pradžioje nuskambėjo mintis, kad reikia statinį projektuoti „kompleksiškai“, kad ir pamatas, ir sienos (o gal tada jau ir pamato pagrindas…?) „dirba kartu“… kaip tu ant pirštų tą bendrą veikimą įvertinsi? vėlgi, niekaip… :)
    sutinku, kad beždžionė prie displejaus – kalėjimas garantuotas (esu tame jau asmeniškai įsitikinęs), inžinierius konstruktorius turi turėti inžinerinį mastymą, bet nereikia per smarkiai užriesti nosį, per smarkiai pradėti „save gerbti“ ir projektuoti pirštais…

Rodoma 15 įrašų - nuo 46 iki 60 (viso: 85)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.