Pradžia Forumai Pamatų projektavimas Kiti aktualūs pamatų klausimai Kolonos pamatas prie esamo pamato

Šioje temoje yra 12 atsakymų, 4 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino  Inziner prieš 5 m. 1 mėn..

Rodoma 13 įrašų - nuo 1 iki 13 (viso: 13)

Kolonos pamatas prie esamo pamato


  • Rolandas
    Participant
    Rolandas

    Sveiki,

    gal kas esate susidures su situacija, kai prie esamo pastoto reikia priblokuoti kitą. Mano atvejis toks:

    prie esamo muriniu 3 aukstu pastato su juostiniais pamatais statomas kitas tokio paties aukscio karkasinis pastatas. Naujo pastato g/b kolonos nuo esamos sienos atitrauktos gali buti vos 5 cm. Kaip tokiu atveju geriau irengti kolonu pamatus?

    Irengiant sekliuosius pamatus, tureciau prasikirsti esamos sienos juostini pamata ir kolonos pamata irengti po esama siena. Siuo ateju yra rizika susilpnini esama pastata, be to gruntas po esama siena butu papildomai apkrautas naujo pastato apkrova – tai painus skaiciavimai.

    Pagal visas rekomendacijas, naujus pamatus salia esamu pastatu reiketu irengi polinius. Taciau siuo atveju kiek domejausi, polius 300 mm skersmens nuo sienos gali buti irengtas minimaliu 650 mm atstumu. T.y, poliai ir kolona būtu iscentruoti ir rostverkas dirbu kaip gembe.

    Gal kas turite patarimu is savo praktikos, ar zinote inovatoriskesniu sprendimu, koki sprendima priimti siuo atveju?


    Sergejus
    Participant
    Sergejus

    O atsikasus sustiprint juostinį pamatą, ir tada ji išsidaužyt ir leist koloną negali?

    Minde
    Minde
    Participant
    MindeMinde

    Labas, yra poliams grezt aparatas tiesiai prie sienos. Rentinys ar projektana tikrai tures.


    Rolandas
    Participant
    Rolandas
    Minde wrote:
    Labas, yra poliams grezt aparatas tiesiai prie sienos. Rentinys ar projektana tikrai tures.

    Atstumas nuoo kolonos centro nuo esamos sienos yra 30 cm. Kolonos asine jega 800 kN Projektana man pasake, jog poli arciausiai sienos irengti gali 50 cm atstumu sviesoje. Jei poliaus skersmuo 0,5 m, tai nuo jo centro iki kolonos centro butu 50 cm atstumas, kas sukurtu 400 kNm lenkimo momenta.

    Rentinio galimybes irengti poliu prie sienos yra 60 cm atstumu nuo sienos krasto iki polio centro, kai poliaus skersmuo 30 cm. Man reikia didesnio.

    Abiem atvejai irengiant pamatus gautis polinis pamatas su ant konsoles atremta kolona. poliams tektu didziule lenkimo jega, del kurios jie deformuotusi.

    Jei esi susidures su panasiu atveju, prasau papasakoti detaliau.

    Minde
    Minde
    Participant
    MindeMinde

    Labas prisek situacijos schemą, pjūvį forume, bus galima pagalvot kažką.

    Kaip dėl kolonų tinklo tankinimo palei sieną, pamažintum ašinę jėgą, pamažėtų ir momentas.


    Inziner
    Participant
    Inziner
    Arlekinas wrote:
    Minde wrote:
    Labas, yra poliams grezt aparatas tiesiai prie sienos. Rentinys ar projektana tikrai tures.

    Abiem atvejai irengiant pamatus gautis polinis pamatas su ant konsoles atremta kolona. poliams tektu didziule lenkimo jega, del kurios jie deformuotusi.

    Bet kuri lenkimo momenta galima perimti jegu poromis. Tereikia kelias poliu eiles isdestyti. Viena eile bus tempiama, kita gniuzdoma. Poli tempimui juk skaiciuot mokat? Plius rostverka suskaiciuot tesingai belieka.


    Rolandas
    Participant
    Rolandas
    Inziner wrote:
    Arlekinas wrote:
    Minde wrote:
    Labas, yra poliams grezt aparatas tiesiai prie sienos. Rentinys ar projektana tikrai tures.

    Abiem atvejai irengiant pamatus gautis polinis pamatas su ant konsoles atremta kolona. poliams tektu didziule lenkimo jega, del kurios jie deformuotusi.

    Bet kuri lenkimo momenta galima perimti jegu poromis. Tereikia kelias poliu eiles isdestyti. Viena eile bus tempiama, kita gniuzdoma. Poli tempimui juk skaiciuot mokat? Plius rostverka suskaiciuot tesingai belieka.

    prisegu schema, kad taptu aiskiau. Mano manymu, visa lenkima perimtu pirma poliu eile: 800*0,6 = 480 kNm.

    Momenta perimti jegu pora iseitu, jei jo prideties taskas butu poliu grupes centre. Siuo atveju konstrukcija yra dviatrame sija su konsole, ir nesu tikras, kad konsoles lenkimo momento veikimo taska galiu perkelti. kadangi poliu ir rostverko jungtis laikoma standzia, tai antra poliu eile netgi nelabai dirbtu ( velgi pritaikius elementaria dviatrames konsolines sijos ant standziu atramu schemą ). Visai kitas reikalas butu, jei poliai su rostverku jungtusi sarnyriskai, bet su tokiu mazgu nesu susidures ir nelabai pasitikiu.


    Rolandas
    Participant
    Rolandas

    Schema


    Inziner
    Participant
    Inziner
    Arlekinas wrote:
    ( velgi pritaikius elementaria dviatrames konsolines sijos ant standziu atramu schemą ). Visai kitas reikalas butu, jei poliai su rostverku jungtusi sarnyriskai, bet su tokiu mazgu nesu susidures ir nelabai pasitikiu.

    standzias atramas? Polis, sujungtas su rostverku, nors ir standziai, nereiskia standzios atramos. Jus turit ne sija ant standziu atramu, o jus turite REMA. Remo sija yra rostverkas, kuris turi didziuli standuma, o remo kolonas yra poliai, kuriu standis palyginus yra nykstamai mazas, kuo pasekoje, tokios atramos(nors ir sujungtos standziai su rostverku) tampa salyginais sarnyrais. Kas yra sarnyras? Elementas, turintis nulini sukamaji standi. Tai jusu polius, palyginus su rostverku, tures beveik nulini sukamaji standi, kuris priklausys nuo EI/l parametro.
    Tai vat, pabandykit suskaiciuot toki rema, tai yra kolonos(poliai) standziai sujungti su sija(rostverku), ir isitikinsit kad tenkantis kolonai(poliui) lenkimo momentas bus labai mazas. Kuo standesni rostverka turesit, tuo mazesni momenta jis perduos poliui. Aisku momento reiksmei dar tures itaka polio ilgis. Remo skaiciavimuose galite priimti kolonos(polio) auksti, lygu puse tikrojo polio ilgio.
    P.S. Tai pagal jusu jei net kolona ateitu I geometrini centra, vistiek poliams turetu persiduoti lenkimo momentas, nes rostverkas butu kaip dviatrame sija, su standziom atramom.


    Rolandas
    Participant
    Rolandas

    Poliu nera tas visiskai tas pats, kas liauna kolona, laikanti standzia sija. Polius yra apspaustas soniniu gruntu, kas suteikia jam papildomo standumo. O remo konstrukcijoje kolona perima tuo mazesni momenta, kuo liaunesne sijos atzvilgiu ji yra. Tad jei skaiciuoti rostvero ir poliaus konstrukcijas, kaip rema, gauti poliu momentai neatitiks realybes, tuo paciu poslinkiai butu daug didesni nei leidziama, nes tokioje skaiciuojamoje schemoje poliaus liemuo butu laisvas islinkti. Tikslingiausia butu tokioje skaiciuojamoje schemoje uzsiduoti polio – kolonos sonini suvarzyma, bet kaip tai padaryti teorijos neradau.


    Inziner
    Participant
    Inziner

    Tai as gi jums pasakiau, priimkite kolonos(polio) ilgi, lygu puse tikrojo polio aukscio. Tokiu budu ale ivertinsit grunto ‘suvarzyma’. Nu galite priimti 0,3L, jei jau gruntai labai stiprus ir tankus. Na priimkie 0,2L, vistiek perduotas momentas bus labai mazas. O soninio standumo skaiciavimas rusiksuose SP yra, poliniu pamatu. Tamprumo koeficientas proporcingas igilinimui, tai yra jis kintamas pagal tiesine priklausomybe. Tai reiskia, kad jis bus pakankamai mazas polio virsuje. Bet net neskaiciuojant ta sonini standuma, bandykit keist polio auksti, ir paziurekit, kokiam esant polio auksciui, gaunamas kazkokia tai itaka turintis lenkimo momentas polyje. Itariu, net esant vienam metrui, tas momentas bus labai mazas.

    Minde
    Minde
    Participant
    MindeMinde

    http://www.youtube.com/watch?v=pKIxRj3yDIQ

    Pigiausiai tai prie pat sienos grezt. Pamazint diametra poliu ir patankint polius. Virs poliu isliet isilgai sienos rostverka ir remt ka tik reikia.

    Kitu atveju pasimodeliuot reiktu salia esanti pastata su gembiniu rostverku ir poliais kaip cia mineta, bet rostverkas aukstas gautusi, skersine jega didoka, gal net dviteji ibetonuot i vidu reiktu, bet cia jau skaiciuot reik, nu bet nzn su ta gembe ir 80t kolonom.

    Dar paziurek geotechnikos grupe arba ex geostatyba – jie ten pasidaline kazkaip yra ir pavadinima pakeite.


    Inziner
    Participant
    Inziner
    Minde wrote:
    http://www.youtube.com/watch?v=pKIxRj3yDIQ

    bet rostverkas aukstas gautusi, skersine jega didoka, gal net dviteji ibetonuot i vidu reiktu, bet cia jau skaiciuot reik, nu bet nzn su ta gembe ir 80t kolonom.

    didoka skersine jega? ibetonuotas dvitejis?
    gerai pajuokavai, man patiko ;)

Rodoma 13 įrašų - nuo 1 iki 13 (viso: 13)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.