Šioje temoje yra 76 atsakymai, 10 dalyvių, ją paskutinį kartą atnaujino  Kestas Grigalauskas prieš 4 m. 2 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 16 iki 30 (viso: 77)

Liktinių klojinių armavimas


  • Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Cia gi grynas karkasas , kaip ji galite lyginti su monolitinio gelzbetonio sienomis? Cia konstrukcijos skaiciavimo principai principas panasus kaip ir bet kurio karkaso (medinio, plieninio ar aliuminio), jis skaiciuojamas visai kitokiais principais ( cia gi strypine sistema)
    O ar cia skaiciuota tai dar klausimas. Norint samprotaut reiktu pamatyt skaiciavimus, (arba zinannt skerspuviu panaudotu statant charakteristikas, paciam skaiciuot.., tada butu galima pasakyt ar viskas ten tvarkoj.


    Jonas
    Participant
    Jonas

    Kodėl negalima lyginti karkasinės sienos ir g/b? Paprasčiausiai paimu ir pakeičiu vietoj tų metalinių profilių susuktų savisriegiais konkrečiai duotame name ir visas pirmo aukšto sienas išlieju 120 mm g/b. Pastatyti likusią metalo konstrukcijų dalį galima ir ant g/b sienų.
    Tada lyginu, kuris iš šių dviejų variantų atlaikys didenę stogo apkrovą, kuris variantas atlaikytų didenį uraganą, kuris atlaikytų didesnę šoninę apkrovą. Ar tai ne objektyvus dviejų sienų palyginimas?

    Suprantu, kad skaičiavimai kardinaliai skiriasi, bet rezultatą kažkaip turėtų būti įmanoma palyginti.
    Manau g/b visais atžvilgiais pranoktų šį karkasą šiuo atveju.

    Tos karkasinės sienos yra liaunos ir laikosi tik dėl to, kad jas prilaiko kitos sienos. Viskas dirba kaip visuma. Panašiai yra ir g/b monolito konstrukcijoje, viskas sulipdoma į vientisą konstrukciją ir dirba kartu.


    Vasil
    Participant
    Vasil

    norint tokius dalykus lygint neuztenka tik tipa sienos nustatyt , tu uzsiduok skerpjuvius visas medziagas zingsnius kokiais tuos statramscius deliosi , tada konkreciai galesi ir susilygint.


    Inziner
    Participant
    Inziner

    Bangas, jusu siuloma 120mm storio gb siena be jokiu problemu atlaikys dvieju aukstu namo apkrova. Zmones bijantis del jos stiprumo ir ale pastovumo(idomu butu paziureti kaip jie gb sienos pastovuma tikrina), paprasciausiai turbut nelabai zino mechaniniu betono savybiu. Esu tikras, kad su tokio storio siena, reikalui esant, galima butu pasistatyti kokiu 25 aukstu nama.
    Jums uztektu vieno armavimo tinklo. Diamteras jokiu budu ne 5mm, kaip kazkas cia siule(tokia armatura budama vertikalioj padetyj betonavimo metu issilankstys). Minimumas rekomenduojamas 8mm. Zingsni reiketu primest turint konkrecius duomenys apie nama. Vienintele problema galetu buti tik technologine. Betonas turi buti tankinamas vibratoriais, kurie turi savo matmenys – diametra(galit pasidomet kokiu matmenu yra). Bet zinau pavyzdziu, kai 120mm storio sienos buvo sekmningai betonuojamos.


    Vasil
    Participant
    Vasil

    nebejuokaukit apie tokias sienas su vienu tinklu. neturesi nei prie kur skersine prikabint , isklups jusu tie tinklai ir is 120mm gausi ~90 siena


    Inziner
    Participant
    Inziner

    nesupratau kokiu budu is 120mm siena pavirs 90mm. Na bet leiskim laisve savo fantazijom, ir isivaizduokim kad pasidare is 120mm i 90mm. Ir kas? Kas su ta siena atsitiks?


    Vasil
    Participant
    Vasil

    25a pastatas tures tokias apkrovoas kaip savieji svyravymai kur vien betonas ju plastiskai neperims , o suarmaves tik viena betono puse tu gausi del skirtingu deformaciju moduliu klupdoma armatura ir 120mm storio sienoje ta armatura isklups ir atmus apsaugini betono sluoksni ir daugiau jau nemanau kad kas ten ir laikys


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Cia jus pilnai teisus del vieno tinklo. Be to pries teigiant kad uztenka vieno tinklo reiketu pateikti nors viena praktini pavyzdi kur toks 25a pastatas su tokiu armavimu stovi…
    ir dar islietas statybvieteje kur kokybe uztikrinti ne visad ( dazniausiai) iseina.
    o jei tai gamyklinis gaminys ( panelis) tai turi buti betonuojamas kaseteje…, nes priesingu atveju keliant is formos bus sulauzytas. Ta as galiu patvirtint is patirties… teko dirbt gelzbetonio konstrukciju gamykloje ( statant Vanagupes poilsio namus) o ten plokstes buvo nestandartiniu formu.. trapesines ir tt,
    tokiu vertikalioj padety nepagaminsi…
    tai liejom … ir lauzem … niekaip su vienu tinklu nesigavo… kol nepakeitem armavimo ( tiesa konstruktorius nesipriesino)


    Inziner
    Participant
    Inziner
    coccaine wrote:
    25a pastatas tures tokias apkrovoas kaip savieji svyravymai kur vien betonas ju plastiskai neperims , o suarmaves tik viena betono puse tu gausi del skirtingu deformaciju moduliu klupdoma armatura ir 120mm storio sienoje ta armatura isklups ir atmus apsaugini betono sluoksni ir daugiau jau nemanau kad kas ten ir laikys

    kam komentuoti tai, apie ka neturit nei menkiausio supratimo? :blink:
    Visu pirma, savieji svyravimai, tai nera apkrova, tai yra pastato(ar atskiro konstrukcinio elemento) dinamine charakteristika, kuri prikaluso nuo pastato(ar konstrukcinio elemento) standumo ir mases(tiksliau masiu pasiskirstymo). Kitas reikalas yra priverstiniai svyravimai arba zadinancios jegos, kaip pvz vejas, seisminiai grunto svyravimai. Pastato atsparumas dinaminiams poveikiams labiausiai priklauso nuo masiu ir standumo elementu pasiskirstimo, bei dempingo savybiu . Tinkamai isdescius 120mm sienas, galima gauti kur kas atsparesni vejo apkrovoms pastata, negu netinkamai isdescius 500mm sienos.
    Antra, ka reiskia plastiskai neperims? Ka jus turit omeny? Gal galetumet inzinerine kalba paaiskinti, kadangi cia inzineriu forumas? Per dideles pastato deformacijos bus? Per dideli pagreiciai? Kas ko neperims?
    Trecia, tas vienas armavimo tinklas yra sienos viduje, tai apie kokius skirtingus deformaciju modulius ir klupdomas armaturas jus snekat? Velgi, galit inzinerine kalba sneketi, nes sunku jus suprasti.


    Vasil
    Participant
    Vasil

    man idomu kiek tu tavo vidiniu sienu pastatas turetu turet kad 25a pastatas visai nelinguotu. nebent kinams skruzdelyna pastatytumei keliu kvadratu kambariukais . cia nereikia dideliu analiziu atlikt ir naiviai kalbet apie svyravimus ir dinamikas ir tikietis kad 120 siena su vienu tinklu tai atlaikys ir niekas ten nepleises. o konstruktyviai tu sienose skersine armatura turi det min kas 400 mm atstumu , o cia dedamas 8d armatura ir be skersines gausi kad ji visiskai neklups ?
    mano manymu vieninteli ka galima butu toki auksta pastatyt tai koks apvalus bokstas kur horizontali tinklo armatura butu susukta ziedu isorinei tinklo pusei.


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Grigolaz wrote:
    o jei tai gamyklinis gaminys ( panelis) tai turi buti betonuojamas kaseteje…, nes priesingu atveju keliant is formos bus sulauzytas. Ta as galiu patvirtint is patirties… teko dirbt gelzbetonio konstrukciju gamykloje ( statant Vanagupes poilsio namus) o ten plokstes buvo nestandartiniu formu.. trapesines ir tt,
    tokiu vertikalioj padety nepagaminsi…
    tai liejom … ir lauzem … niekaip su vienu tinklu nesigavo… kol nepakeitem armavimo ( tiesa konstruktorius nesipriesino)

    Gal esate susidūręs su betono slėgio į klojinius matavimu?
    Ar yra kažkokių būdų kaip sumažinti slėgį į klojinius pvz parenkant plonesnį betono storį ar pačio betono parametrus?
    Ar įmanoma, kad 2,8 m betono sienos slėgis klojiniams neviršytų 30 kPa? Čia domiuosi grynai dėl liktinių klojinių užpylimo per vieną kartą. Pasižiūrėjus kokias Euromac2 ICF sistemas matosi, kad jos tikrai neišlaikytų 80 kPa. Įdomu koks realiai slėgis susidaro betonuojant.


    Inziner
    Participant
    Inziner

    coccaine, jus konstruktorius esat? Jeigu jus suprojektuosit 25a pastata, kuris kaip jus issireisket visai nelinguos, na arba bent parodysit viena toki kur nors pasaulyje(arba tolimoje visatoje), jums tikrai bus skirta Nobelio premija.
    Ir vel snekate kad kazkas kazko neatlaikys. Jeigu jus inzinierius esat, jus galite konkreciai pasakyti, kas ko neatlaikys? Vejo apkrovu? Ar atsitupusiu pauksciu? Kas kur supleises ir kodel? Ir apie kokius klupumus jus snekat? Jeigu nezinojote, tai betonas kuo puikiausiai dirba gniuzdymui, o stai tempiama armatura neklumpa.


    Vasil
    Participant
    Vasil

    tai jus sakot kad galit suprojektuot 25a pastata, o ne as su tokiom sienom vienu tinklu. o as sakau kad toks pastatas vistiek galiausiai ivertinus visus derinius bus kad siena gali but ekscentriskai gniuzdoma ir i viena puse ir i kita.
    Ir kadangi siulot tokius labai ekonomiskus sprendimus gal galit parodyt man bet viena toki pastata stovinti. neiskaitant televizijos boksto.


    Inziner
    Participant
    Inziner

    coccaine, o jus dar ir skaityt nemokat. Gi aiskiai buvau parases, kad esant reikalui, galima butu suprojektuoti ir 25a nama. Kas be ko, kad tokio pastato nesurasi. Bet jei reiketu, tai ir suprojektuotu, ir 200 metu stovetu.
    Ir jeigu nezinojote, tai idealiai centriskai gniuzdomu konstrukciju NIEKADA nebuna. Kitas reikalas, kad galima iki minimumo sumazinti ekscetreciteta(arba lenkimo momenta). Ir beje nuo vejo apkrovu, aukstuminio pastato sienuose, pagrinde veiktu membranines irazos. Tad kaip ir sakiau, nereiketu komentuoti tai, apie ka net neturit menkiausio supratimo.


    Vasil
    Participant
    Vasil

    paaiskinkit prasau kur jum kvadratiniam pastatui ,ir juolab nuo vejo apkrovu veiktu membranines irazos ? :D

Rodoma 15 įrašų - nuo 16 iki 30 (viso: 77)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.