Šioje temoje yra 76 atsakymai, 10 dalyvių, ją paskutinį kartą atnaujino  Kestas Grigalauskas prieš 4 m. 2 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 31 iki 45 (viso: 77)

Liktinių klojinių armavimas


  • Inziner
    Participant
    Inziner

    coccaine, jeigu as jums paaiskunsiu kur veiks membranines irazos, jus pazadate grizti i univera ir pakartoti kursa? O jeigu nesugebesiu paaiskinti, tai tuomet pats grisiu. Tinka? :whistle:


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Pasikausius gerbiamu kolegu, :) pradeda atrodyt kaip tam kaimo turguj.. pas ka vezimas, ar arklys grazesnis. :)
    O gal jus ir abu teisus, tai pateikit konkrecius Jusu suprojektuotus pastatus, (kurie jau stovi), o jei jie ypatingi, tai ir Ekspertize praejo…
    o dabar butu jei butu…. Nesupykit ,as konstruktorius matuoju paprastu matu, ka gi jis tokio sudetingo suprojektavo, o geriausia ir pagal jo projekta pastate…


    Vasil
    Participant
    Vasil

    nesmagu kad taip si diskusija issirutuliavo, tiesiog nemanau kad paprastiem zmonem reikia tokius patarimus delioti kad jie gali tokius aukstus pastatus statyti su tokiais abejotinais sprendimais. o kiek man paciam zinoma tai membranines yrazas atsiranda tik kreivalinijiniam pavirsiam , tokiem kaip kevalai sukiniai ir panasiai, o apie paprasto pastato keturkampio struktura kuria mes kalbame nemanau kad tokie dalykai isvis cia vaidina koki vaidmeni.


    Jonas
    Participant
    Jonas
    coccaine wrote:
    nemanau kad paprastiem zmonem reikia tokius patarimus delioti kad jie gali tokius aukstus pastatus statyti su tokiais abejotinais sprendimais.

    Čia šiaip tai paprastas žmogus kalba apie 8 metrų aukščio pastatą iš g/b monolito. Dauguma žmonių sako, kad g/b monolitas yra išvis per stipri struktūrą naudoti individualiems namams ir aš su tuo linkęs sutikti. Bet kai konkrečiai pasidomėjau čia, tai atrodo, kad ir 15 cm g/b monolito sienas dar reikia daug skaičiuoti. Nuomonės labai skirtingos, bandysiu ieškoti konstruktoriaus, kuris mąsto kaip Inziner, greitai sutvarko paprastus projektus ir nepučia miglos į akis.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Na va…, radote protinga.. nepucianti miglos i akis, kuris jums siuo klausimu pades :) , taigi sekmes,bet manau ir jis valgyt nores…, nes kaip minejau batono uz geruma Maksimoj neduos…


    Inziner
    Participant
    Inziner

    nereikia cia nieko matuoti, cia uztenka paprastos logikos. Jus paimkit sakykim betono C20/25, paziurekit jo stiprumo gniuzdant, na ir primeskit vieno tiesinio metro 120mm storio sienos laikomaja galia(viska galima suskaiciuoti ‘ant pirstu’). Jinai bus milziniska. Paskui primeskit laikojamaja galia lenkimo momentui(sakykim esant vienam tinklui sienos viduryje) (irgi ‘ant pirstu’ suskaiciuojam). Atremiam plokstes ant sienos sarnyriskai(monolitines dezes cia daryti nebutina, uztenka sumonolitiniti tik pamata su siena), vertinam tik atsitiktini ekscetreciteta, kuris net neilis uz skerspjuvio branduolio centro(tai reiskia, kad sienoje net nebus tempimo itempiu). Vejo apkrovas net nevertinu. Ir viskas. Kaip ir sakiau, vienintele problema galima izvelgti tik technologijoj, bet jokiu budu ne sienos stiprume(ar kai kazkas issireiske jos pastovume). Cia juk du aukstai. Kaip issireiske vienas rusu inzinerius, statyti murinius namus zemiau kaip 4-5 aukstai, yra kvaila, tai yra medziagos stiprumo neisnaudojimas.

    coccaine, del membraniu irazu. Nu suveskit i koki robota 3 aukstas sienas(sudarykit is ju dvitejini profili). Paskui kokiu kolonu dar dadekit, sumodeliuokit gb plokstes, paskui uzdekit cladinga, pridekit prie jo vejo apkorva. Nu ir paziurekit kokios jegos(pagrinde) veiks sienuose. Nera taip sunku pabandyti.

    o kas lieciasi duonos, tai pinigu jai pakankamai turiu :D ir cia patarimus nemokamai dalinu :D


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Kas del pinigu tai saunu…, bet vis del to, skaudu buna kai uzsakovas mazdaug guodziasi: cia as pajuokausiu:
    va dazai ( kibiras) labai daug kainavo…, o uz patarima kuris dzniausiai uz aciu duodamas moket nenori… matai cia tik.. popierius.
    Tokiu budu nuvertinamas inzinieriaus ar kito projektuotojo darbas.


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Inziner wrote:
    Atremiam plokstes ant sienos sarnyriskai(monolitines dezes cia daryti nebutina, uztenka sumonolitiniti tik pamata su siena), vertinam tik atsitiktini ekscetreciteta, kuris net neilis uz skerspjuvio branduolio centro(tai reiskia, kad sienoje net nebus tempimo itempiu).

    Man kaip ne konstruktoriui sunkiausia įvertinti kaip sienos links nuo apkrovos. Čia kaip suprantu jus sakytumėte klumpa dėl liaunumo.
    Ar galima 1/600 ilgio atsitiktinį ekscentricitetą supaprastintai suprasti taip, kad bent 1/600 gniuždymo apkrovos dalis veiks sieną kaip lenkimo jėga?


    Inziner
    Participant
    Inziner

    pirma, nieks neklups, cia ne tos apkrovos kad kazkas kazkur kluptu. Antra, sienos liaunumas(antros eiles efektai) ivertinamas visai kitaip, cia gi ne metalas. Lenkimo momentas(ar ekcentrecitetas) dauginamas is koef., kuris priklauso nuo kritines jegos parametro ir veikiancios asines jegos. Kadangi kritine jega kur kas didesne uz veikiancias asines jega, tas koef. bus labai mazas, kuriuo galima net nepaisyti. Tad reiketu vertinti tik atsitiktini ekscentreciteta(tai yra tikrinti tik stipruma, jokio pastovumo dvieju aukstu namo siena nepraras), tai yra ivertinti kad jega, prideta prie sienos, veikia ne jos centre, o nutolusi per atstuma, lygu tam ekscentrecitetui. Jis turi buti ne mazesnis kaip 10mm. Taciau eant tokiam ekscentrecitetui, sienoje net neatsiras tempimo, kad atsirastu tempimas, ekscentrecitetas turi buti daugiau negu 2cm. Galim net ivertinti plokstes atremimo ekscentreciteta koki 1cm, bendrai sudejus gausim 2. Bet net jeigu ir 3 butu, esu tikras, kad betono stiprio tempimui pakaktu ta tempima perimt. Jeigu ekscentrecitetas padidetu iki kokiu 5cm, tai ten jau armatura pradetu dirbt. Tad net sunku pasakyt, kokio cia ekscentreciteto reiketu, ir kokios asines jegos, kad siena sugriutu 😆 cia su kuvalda nebent padirbet reiketu 😆


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    As suprantu kad jus samprotaujate apie teorine dezute, kur atstumai tarp sienu nedideli, nera koncentruotu jegu ( pav nuo siju) , angos irgi izdestytos tvarkingai (t,y jos nedideles) ir isdestytos tolygiai.. ir tt
    Bet siuolaikinej architekturoj labai daznai buna ir konsoles ir angos bet kaip ir be jokios inz.logikos izdestytos ir.tt, jau nekalbu apie tai kad daznas architektas laikancias sienas aukstuose stumdo..(t.y) aukstesnio auksto siena nebutinai eina virs zemiau esancios…
    Be to dar ir technologiniai dalykai (armaturos, jei jos reikia) izdestymas skerspjuvyje, vibravimo galimybe, ir dar daug ko.. kad ir tas pats apsauginis betono sluoksnis…
    Ar cia grynai teorine diskusija? gal as neteisus?


    Inziner
    Participant
    Inziner

    tai tavo, kaip projektuotojo, pareiga, paaiskinti architektui kaip konstrukcijos turi stoveti, kad paprastas gyvenamasis namas nevirstu ‘избушкой на курьих ножках’ :D o kai projektuotojas skaiciuoja viska, ka jam architektas duoda(architekto revito modeli tiesiai importuoja i robota, ten uzdeda apkrova ir spaudzia mygtuka ‘skaiciuoti’), tai cia jau ne projektuotojas, ir kas beko, kad jam metro storio gb sienu reikes, kad atlaikyt 15m atremta konsoline sija, ant kurios galo dzakuzi pastatyta 😆


    Vasil
    Participant
    Vasil

    atlikau analize ir toliau sakau kad tavo tos membranines yrazos skirtos kevalam (kreivalinijinem pavirsiam) o ne cia kur reiktu skaiciuoti ekscentriskai gniuzdomus elementus.
    Plius kaip sako grigolaz bus ir konsoles (balkonai ir pan).


    Inziner
    Participant
    Inziner

    skaiciuojamaja schema i studija. Ziuresim, kas cia per analize.
    Kas is to balkono? Koks nuo jo lenkimo momentas bus? 10-15kNm? cia jau maks. Jus tikrai galvojat, kad siena tokio momento neatlaikys? ar jus tik apsimetat :woohoo:

    beje, coccaine, koks jusu aukciausias skaiciuotas pastatas? idomu pasidare.


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Grigolaz wrote:
    Bet siuolaikinej architekturoj labai daznai buna ir konsoles ir angos bet kaip ir be jokios inz.logikos izdestytos ir.tt
    Be to dar ir technologiniai dalykai (armaturos, jei jos reikia) izdestymas skerspjuvyje, vibravimo galimybe, ir dar daug ko.. kad ir tas pats apsauginis betono sluoksnis…
    Ar cia grynai teorine diskusija?

    Čia grynai praktinė diskusija.

    Paprasčiausiai skaičiuojant paėmus 20cm sienos ilgio turime 280 cm2 ploto, kuris atlaiko 20 MPa slėgį. Iš to seka, kad šis plotelis išlaikys 56 tonas, kai tuo tarpu visas namas svers 150 tonų. Ar šie skaičiai neišsklaido abejonių dėl vitrininių langų?

    Apie kampinius langus ar didesnes konsoles nešneku. Pateikiau konkrečius namų pavyzdžius, apie kuriuos šneku.

    Betoną vibruoti galima ir ant klojinio išorės pritvirtinus vibratorių jeigu to reikėtų, tik nežinau ar Lietuvoje tai naudojama. Rišant vieną armatūros tinklą ir naudojant plastmasines 60 mm žvaigždutes apsauginis sluoksnis ne problema, 10 mm armatūra liks tiksliai tiesiai per vidurį.


    Vasil
    Participant
    Vasil

    as kalbu apie membraninius itempimus apie kuriuos tu nurodei kaip pagrindines veikiamas irazas.
    o del bendros pastato konstrukcijos nei as analizavau nei ka, nes reiktu turet konkrecia arhitektura.
    bet tavo projektavimas is akies 25a pastatus tai man visiskai neatrodo rimta.
    jai idomu numesk man savo pasta atsiusiu tau, ka bandziau paziuret, nes cia man neleidzia ikelt, gal per dideli failai.

Rodoma 15 įrašų - nuo 31 iki 45 (viso: 77)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.