Šioje temoje yra 76 atsakymai, 10 dalyvių, ją paskutinį kartą atnaujino  Kestas Grigalauskas prieš 4 m. 2 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 46 iki 60 (viso: 77)

Liktinių klojinių armavimas


  • Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Na va, pagaliau, pradejom apie projektuotojo pareigas sneket. Bet jus parodykit idomesnes architekturines idejos Architekta ( kuris ir projekto vadovas, ir dazniausiai pinigu moketojas), kad ten ar ten butina kolona ar kitokio tipo atrama…ir jis iskart sutiktu :)
    Dazniausiai bus atsakyta taip turi buti cia ARCHITEKTURINE IDEJA… :)
    Na kartais labai sunkiai galima iskaulyti kad ta super ideja taptu inzinieriskai logiska.
    PV nelabai svarbu kad ta ypac didele konsole ar kita konstrukciskai apsunkinanti ideja pabrangina objekta iki 2 kartu…
    Jau nekalbant apie tai kad ir apsiltinti tokias konstrukcijas sudetinga.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Tai p. Bangai , gal vietoj diskusijos pasamdykit Inziner…,(ar kuri kita konstruktoriu ) kadangi jis toks saunus, ir jis jums atliks konstrukcines dalies sprendinius, o jus atliksite savo dali ( tiksliai nezinau kokia ) gal energetiskai taupancia :)
    Nes mano nuomone logiskai mastantis specialistas kartais ir is uzuominu, kruopeliu susirenka informacija, ir po to padaro pats..


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Grigolaz wrote:
    Tai p. Bangai , gal vietoj diskusijos pasamdykit Inziner…

    Bijau kad nesudominsiu didelio aukštingumo pastatų konstruktoriaus su savo 7 metrų aukščio namuku.

    Turiu techninį projektą, kur liktinių klojinių siena dviejų aukštų elementarios architektūros namukui suarmuota dviem tinklais. 10/12/400/400 + 10/12/400/400.
    Kaip man mandagiai paklausti konstruktoriaus kam reikalingi du tinklai visose sienose, kai armatūra negauna tempino apkrovos ir niekur nemačiau, kad kas armuotų liktinius klojinius dviem tinklais? Čia gi ne lenkiamasis elementas.
    Norėčiau turėti vieną tinklą klojiniuose, kaip ir visuose kituose matytuose atvejuose.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Na . tur but Jus teisus. Cia tikrai ne tas atvejis. kas del armavimo tai paklauskit konstruktoriaus kokiu budu buvo parinkta armatura. Gal konstruktyviai ar pagal skaiciavimus?
    Ir dar jei ta siena tik 120mm storio ir betonuojama i blokelius tai kokiu budu jus sumontuosite tinklus?Greiciausia tai bus atskiri strypai. suristi viela…
    Tokio storio plonasienes konstrukcijas kai buvo dedami du tinklai jie budavo is vielos (pav.VrI kurios skersmuo iki 6 mm, arba dar mazesni skerspjuviai.Ir tai buvo automatiniu suvirinimu (daugtaskinese staklese virinti tinklai)
    Be to Jus technologija blokeliu murijimo panagrinejote? kokiu budu tai planuojat atlikt?


    Jonas
    Participant
    Jonas

    Čia tradiciniai 150 mm liktiniai klojiniai. Suarmuoti tai įmanoma, nes EPS blokeliuose yra skylės, pro kurias prasikiša armatūra. Gal kažkiek koreguotųsi žingsis, kad atitiktų blokelių skyles, bet čia ne esmė. Sakydamas tinklas turėjau galvoje atskirus strypus surištus viela į tinklą, tai nieko nekeičia.
    ICF technologija aiški ir išbandyta.
    Tik va kokiu tikslu ten sukišti du armatūros tinklai ir dar 10/12 mm tai man visai neaišku.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Tai paklauskit autoriaus ( t.y konstruktoriaus) ,kaip as minejau kokiu budu gauta tokio skersmens armatura.
    Be to betonuosite po 3-4 eiles, ar per visa auksti?
    Tokiu atveju ar atlaikys betono ( jei jis bus vibruojamas) slegi apatines blokeliu eiles?
    Betonuojant austesnes sienas , net mediniai klojiniai kartais apacioje isirdavo .. :) , siena tapdavo piramide… su platesne apacia :)


    Donatas
    Participant
    Donatas

    Jei jūs šnekat apie tokius dalykus
    http://www.izodom2000polska.com/index.php?lang=lt#
    tai su broliu jam namą statėm, armuodavo lygtais 2d12 ar 8 (nepamenu tiksliai) į kas trečia eilė ir kampuose vertikalius strypus sudėdavom po 4 vnt. Betoną patys maišėm, su kibirais nešiojom. Jokių vibratorių nieko. Po 2-3 eiles daug maž užpildavom betono, palaukdavom diena ir toliau. Tik ties išorinėm didesnėm angom įdėjom daugiau armatūros ir viskas. Namukas 2a su gb surenkmama perdanga virš 1a, virš 2a gegnės, stogas. Tik tiek, kad pamatai buvo juostiniai.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    As manau kad temos autorius (Bangas) pradejo apie panasius blokelius tik kazkodel 120mm (betono storis) o pabaige jau 150mm storio. Taigi ko gero apie tai.
    Kas del betonavimo greiciausiai betonas pas jus buvo takus ( skystas ) jei be vibratoriaus apsiejote. Bet tokiu atveju betono klase turejo buti aukstesne.
    Kadangi Jus betonavote po 2-3 eiles tai aisku kad nebuvo pavojaus kad klojinys isirs ( be vibravimo)
    Armavimas manau nebuvo skaiciuotas ,o dedamas konstruktyviai.


    Inziner
    Participant
    Inziner
    coccaine wrote:
    as kalbu apie membraninius itempimus apie kuriuos tu nurodei kaip pagrindines veikiamas irazas.
    o del bendros pastato konstrukcijos nei as analizavau nei ka, nes reiktu turet konkrecia arhitektura.
    bet tavo projektavimas is akies 25a pastatus tai man visiskai neatrodo rimta.
    jai idomu numesk man savo pasta atsiusiu tau, ka bandziau paziuret, nes cia man neleidzia ikelt, gal per dideli failai.

    coccaine, kada jus pradesit skaityti tai, ka jums raso? kas projektuoja is akies 25a nama? kam jus fantazuojate? fantazavote apie nepakankamo stiprumo gb sienas dvieju auksto pastatui, paskui apie savuosius svyravimus kaip apie isorines apkrovas, paskui apie ekscentriskai gniuzdomus standumo branduolius aukstuminiuose pastatuose…Gal uztenka fantazuoti? Issaugokit schema be rezultatu(without results), suzipinkit ir ikelkit, tegul visi mato ka jus cia analizuojate(fantazuojate). Beje, taip ir neatsakete, koki auksciausia pastata esate skaiciave. Bandysiu speti(sprendziant pagal diskusija), kad nedaugiau kaip 2-4 aukstai.

    Bangas wrote:
    Bijau kad nesudominsiu didelio aukštingumo pastatų konstruktoriaus su savo 7 metrų aukščio namuku.

    Jus visiskai teisus. Tokius namukus is principo neprojektuociau.


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    Nebent prabangiai sumoketu…, manau kad ne vien sventa dvasia mintame. Tam reikia ir pinigu…


    Jonas
    Participant
    Jonas
    Grigolaz wrote:
    Bangas pradejo apie panasius blokelius tik kazkodel 120mm (betono storis) o pabaige jau 150mm storio. Taigi ko gero apie tai.
    Armavimas manau nebuvo skaiciuotas ,o dedamas konstruktyviai.

    120mm betono storio blokeliai buvo tik apsvarstomi kaip alternatyva 150mm sienai kituose statiniuose, kuri padėtų sutaupyti 5 m3 betono.

    Gavau atsakymą dėl dviejų tinklų panaudojimo: „Armuojama ne tik pagal saugos ir tinkamumo ribinius būvius, bet ir pagal reglamentuojamus konstrukcinius reikalavimus“.

    Kas yra saugos ir tinkamumo ribiniai būviai? Kaip juos galima įvertinti?
    Ar reglamentuojami konstrukciniai reikalavimai reikalauja būtinai dviejų tinklų?

    Donatas wrote:
    Jei jūs šnekat apie tokius dalykus
    http://www.izodom2000polska.com/index.php?lang=lt#
    tai su broliu jam namą statėm, armuodavo lygtais 2d12 ar 8 (nepamenu tiksliai) į kas trečia eilė ir kampuose vertikalius strypus sudėdavom po 4 vnt. Betoną patys maišėm, su kibirais nešiojom. Jokių vibratorių nieko. Po 2-3 eiles daug maž užpildavom betono, palaukdavom diena ir toliau. Tik ties išorinėm didesnėm angom įdėjom daugiau armatūros ir viskas. Namukas 2a su gb surenkmama perdanga virš 1a, virš 2a gegnės, stogas. Tik tiek, kad pamatai buvo juostiniai.

    Taip, aš šneku apie tokius ICF blokelius.
    Ar darėte kažkokius paskaičiavimus dėl armatūros naudojimo? Ar tiesiog pažiūrėjote į rekomendacijas ir iš patirties statybose suarmavote nieko nevertinę? Kas neša atsakomybę už galimus tragiškus tokio armavimo padarinius? Ar pasirašinėjote ant projekto broliui kaip konstruktorius nešantis atsakomybę? Juk techninį konstrukcijų projektą kažkas turėjo rengti ir už jį atsakyti.

    Kas bus jeigu aš paimsiu ir suarmuosiu taip kaip jūs ir visas likęs pasaulis nepaisant mano projektinio armavimo? Kam tada teks atsakomybė(tikriausiai statytojui)? Ar siūlote kreiptis pas kitą konstruktorių, kuris perskaičiuotų armavimą ir pateiktų brėžinius su vienu armavimo tinklu (kaip gamintojo rekomendacijose) bei prisiimtų atsakomybę?
    Kaip rekomenduotumėte elgtis po to kai gausiu man nesuprantamus atsakymus ir neturėsiu argumentų pagrįsti savo siūlymui?


    Kestas Grigalauskas
    Participant
    Kestas Grigalauskas

    „Kas bus jeigu aš paimsiu ir suarmuosiu taip kaip jūs ir visas likęs pasaulis nepaisant mano projektinio armavimo? Kam tada teks atsakomybė(tikriausiai statytojui)? Ar siūlote kreiptis pas kitą konstruktorių, kuris perskaičiuotų armavimą ir pateiktų brėžinius su vienu armavimo tinklu (kaip gamintojo rekomendacijose) bei prisiimtų atsakomybę?
    Kaip rekomenduotumėte elgtis po to kai gausiu man nesuprantamus atsakymus ir neturėsiu argumentų pagrįsti savo siūlymui?[/quote]
    Mano nuomone jei suarmuosite ne pagal projekta, projekto autoriui tik geriau, kaip juokavo man zinomas Architektas : geriausias pastatas – tas kuris pastatytas ne pagal projekta, nes atsakomybe jau nebe jo, kaip projekto vadovo, o statytojo ar Statybos darbu vadovo, be to ka i tai sakys Techninis priziuretojas?


    Donatas
    Participant
    Donatas

    „1. Ar darėte kažkokius paskaičiavimus dėl armatūros naudojimo?
    2. Ar tiesiog pažiūrėjote į rekomendacijas ir iš patirties statybose suarmavote nieko nevertinę?
    3. Kas neša atsakomybę už galimus tragiškus tokio armavimo padarinius?
    4. Ar pasirašinėjote ant projekto broliui kaip konstruktorius nešantis atsakomybę?“

    Atsakau į Bangas klausimus:
    1. Paskaičiavimai buvo daryti tik ties laikančių sienu didesnėmis angomis.
    2. Taip, buvo rekomendacijos kiek daug maž reikia ir tiek. Tik nebuvo rekomendacijų, kad reikia perdanga užankeruoti, tai šitą padarėm papildomai.
    3. Bendru atveju neša statytojas, nes realiai tokiems namas juk nebūtinas SK dalies projektas, o kad pastatyti tokį namą, pagal įstatymus turi būti samdoma statybos įmonė ir tt. Pasamdyti statybininkai jau patys pagal savo patirtį, išsilavinimą, supratimą ir apsidraudimo lygį nusprendžia ar jiems reikia SK projekto ar ne. Jei nieko nėra, tai žmogus pasistatęs namą ir atsitikus kažkam, pats save gali kaltinti.
    4. Nepasirašinėjau, nes nebuvo jokio SK dalies projekto, tik bendras architektūrinis projektas, kurį pats braižiau :D

    Kokia Bangai tavo situacija yra aš nežinau, statytojas esi, ar sau stataisi, bet dėl atsakomybės ir bendras namo statymo biurokratijos ir dokumentacijos subtilybes manau gali rasti statybos įstatyme, šitokių dalykų aš nežinau.


    Vasil
    Participant
    Vasil
    Inziner wrote:
    Bangas, jusu siuloma 120mm storio gb siena be jokiu problemu atlaikys dvieju aukstu namo apkrova. Zmones bijantis del jos stiprumo ir ale pastovumo(idomu butu paziureti kaip jie gb sienos pastovuma tikrina), paprasciausiai turbut nelabai zino mechaniniu betono savybiu. Esu tikras, kad su tokio storio siena, reikalui esant, galima butu pasistatyti kokiu 25 aukstu nama.
    Jums uztektu vieno armavimo tinklo. Diamteras jokiu budu ne 5mm, kaip kazkas cia siule(tokia armatura budama vertikalioj padetyj betonavimo metu issilankstys). Minimumas rekomenduojamas 8mm. Zingsni reiketu primest turint konkrecius duomenys apie nama. Vienintele problema galetu buti tik technologine. Betonas turi buti tankinamas vibratoriais, kurie turi savo matmenys – diametra(galit pasidomet kokiu matmenu yra). Bet zinau pavyzdziu, kai 120mm storio sienos buvo sekmningai betonuojamos.

    as ne apie 2 aukstu pastata kalbu o apie jusu 120 storio sienos 25a.
    ir apie jusu membraninius itempius kurie kaip sakot nuo vejo yra didziausi, mano diagramose jie priesingi ir mano nuomone nelabai suvokiat kas tai per irazos jai nuo ju skaiciuojat.


    Inziner
    Participant
    Inziner

    coccaine, antrame paveiksliuke(membraninei) aiskiai matom vien membranines jegas. O jus sakot ten ju nera. Jus ir rezultatu pasirodo skaityt nemokat? Tai kur jus matote sitame paveiksliuke lenkimo momentus? Sakot ekscentirskai gniuzdomas elementas. Jusu fantazijom nera ribu. Jus ziurit i kiski, o matote drambli. Jus gal architektas?
    Pirma paveiksliuko tai isvis kelt nereikejo, kam ta viena atskirai stovincia siena?

Rodoma 15 įrašų - nuo 46 iki 60 (viso: 77)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.