Pradžia Forumai Programos Robot Structural Analysis Metalines sijos sujungimas su monolitine perdanga

Šioje temoje yra 93 atsakymai, 5 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino Valensas Valensas prieš 5 m. 2 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 94)

Metalines sijos sujungimas su monolitine perdanga


  • Donatas
    Participant
    Donatas

    Sveiki,
    norejau paklausti, kaip reikia, ar imanoma aprasyti atsiremimo ir tarpusavio metalines sijos ir monolitines perdangos salygas, kai yra tokia situacija: ant metalines sijos virsutines lentynos remiasi gb monolitine perdanga. Gb monolitines perdangos skaiciavimo schema nekarpyta daugiaatrame. Kaip idetame pav matosi, ties 4 asimi perdangai pasisukti neleidziu, o padares, kad tarp sijos ir perdangos nebutu slyties (atlaisvines Ux), ties 3 asimi prasideda jau karpyta schema. Kaip pav matosi, pirmame aukste ties 4 asimi metalines sijos momentu diagrama yra su perkritimais, ties baigtiniais elementai, o ties asimi 3 grazi apvali diagrama. Ar imanoma padaryti, kad butu grazi apvali metalines sijos diagrama, kai gb perdanga nekarpyta? Jei padarai, kad gb perdangos nedalintu i baigtinius elementus, tada met sijos diagrama buna apvali. Idomu issiaiskinti, kaip is tikro turi buti ir kaip turi atrodyti tos diagramos, tokioje schemoje.

    2.jpg

    Ties 4 asimi pirmame aukste (dideleje foto nesimato tu sijos momentu diagramos perkritimu)
    3.jpg


    Anonimas
    Anonimas
    Donatas wrote:
    Ar imanoma padaryti, kad butu grazi apvali metalines sijos diagrama

    Kad butu apvali, pakankamai sudetinga, reiktu su apkrovom zaist, o kad butu paraboline, tai labai lengva)))
    Moderatoriai, perkelkit tema kur nors kitur, nei temos pavadinime, nei klausymuose „Robotu“ net ir nekvepia)))


    Donatas
    Participant
    Donatas

    „Moderatoriai, perkelkit tema kur nors kitur, nei temos pavadinime, nei klausymuose „Robotu“ net ir nekvepia)))“
    tai cia klausimas, kaip robote aprasyti atsiremimo salygas.
    Pas mane dabar apkovu uzdeta jokiu nera, cia momentu diagrama nuo savojo plokstes svorio.

    dar pasinagrinejes daugiau, suradau toki niuansa, kad dabar metaline sija yra uzduota pakankamai silpna. Ivedus didesnio skerspjuvio metaline sija, jos momentu diagrama gaunasi daugiau maziau panasi i tai, kaip is tikro turetu atrodyti dviatrames sijos diagrama.


    Anonimas
    Anonimas

    turedamas vieno mazgo 6 laisvumo laipsnius, tokia schema gali aprasyti tukstanciais budais) gal net ir milijonais)))

    Donatas wrote:
    dar pasinagrinejes daugiau, suradau toki niuansa, kad dabar metaline sija yra uzduota pakankamai silpna. Ivedus didesnio skerspjuvio metaline sija, jos momentu diagrama gaunasi daugiau maziau panasi i tai, kaip is tikro turetu atrodyti dviatrames sijos diagrama.

    cia elementari statybine mechanika. naudingiau butu panagrinet stat.mechanikos vadoveli, nei robota.


    Donatas
    Participant
    Donatas
    Blocked wrote:
    cia elementari statybine mechanika. naudingiau butu panagrinet stat.mechanikos vadoveli, nei robota.

    jei neturi ka pasakyti, gali pats geriau pasiskaityti sita vadoveli, nei nesamoningus patarimus dalinti ;) o jei turi ka pasakyti, tai prasau, diskutuojam apie sita schemute.


    Anonimas
    Anonimas
    Donatas wrote:
    Blocked wrote:
    cia elementari statybine mechanika. naudingiau butu panagrinet stat.mechanikos vadoveli, nei robota.

    jei neturi ka pasakyti, gali pats geriau pasiskaityti sita vadoveli, nei nesamoningus patarimus dalinti ;) o jei turi ka pasakyti, tai prasau, diskutuojam apie sita schemute.

    siais laikais patarymai pasiskaityt protingus vadovelius vadinami nesamoningais?))) na tebunie))
    na kaip matau niekas kitas apie sia schemute diskutuoti negali, tai bent jau as pabandysiu)) bet man sunku diksutuot, nes as kai kuriu tavo parasytu dalyku nelabai supratau. tai pabandom isaiskint. tu sakai, kad nori, kad tavo gb perdanga butu nekarpyta? Taip? Ir tu taip pat sakai, kad kai atlaisvini UX(tarp perdangos ir sijos slyties nera) tarp sijos ir perdangos, tai gb perdangos skaiciuojamuoji schema pasidaro karpyta? Kodel jinai pasidaro karpyta, del to, kad atlaisvinai UX? :ohmy: o kas tada su ja bus, kai tu dar atlaisvinsi ir pasisukima, pvz. RY ir RZ? kokia tada schema pasidarys?


    Donatas
    Participant
    Donatas
    Blocked wrote:
    tu sakai, kad nori, kad tavo gb perdanga butu nekarpyta? Taip? Ir tu taip pat sakai, kad kai atlaisvini UX(tarp perdangos ir sijos slyties nera) tarp sijos ir perdangos, tai gb perdangos skaiciuojamuoji schema pasidaro karpyta? Kodel jinai pasidaro karpyta, del to, kad atlaisvinai UX? :ohmy: o kas tada su ja bus, kai tu dar atlaisvinsi ir pasisukima, pvz. RY ir RZ? kokia tada schema pasidarys?

    truputi ne taip supratai, pasidaro karpyta ne gb perdangos schema, bet po ja esancios metalines sijos momentu diagrama, kaip parodyta mano antrame pav. plokstems gali atlaisvinti tik viena pasisukima, t.y. Rz. taip jei atlaisvini Rz, tada jau gb plokste dirba karpyta schema. Ir tie sijos momentu suoliai gaunasi tose vietose, kur gb plokste sudalinta i baigtinius elementus.


    Anonimas
    Anonimas
    Donatas wrote:
    Sveiki,
    Kaip idetame pav matosi, ties 4 asimi perdangai pasisukti neleidziu, o padares, kad tarp sijos ir perdangos nebutu slyties (atlaisvines Ux), ties 3 asimi prasideda jau karpyta schema.

    ir cia nesupratau…keno schema pasiadaro karpyta? perdangos? ar ir cia turi omeny, kad passidaro sijos karpyta schema. tai jei sijos, tai turbut ne schema, o diagrama, tai yra pasiadaro karpyta sijos daigrama? tai turejai omeny? tavo labai sudetinga ir savotiskai terminolgija, asmeniskai man ja labai sunku perprast, todel net sunku suprasti, kas tau neaisku. Pagal atskaymu kieki, itariu kad ne vien man sunku suprasti tokius terminus. vat suformuluotum normalu klausyma, tuomet galima butu ir padiskutuoti. o dabar galiu atsakyti tik tiek, kiek atsakiau pirmuose postuose))


    Donatas
    Participant
    Donatas

    tai gi blocked pries tai poste paaiskinau kas ir kaip. taip, buvau viena zodi sumaises. ar paziurejus tau i paveiksliukus, nesimato, kas ten blogai? as pvz tokiu metaliniu siju diagramu nedaug esu mates, bet jei esu kada ir mates, suprantu, kad tikrai kazkas yra negerai.


    Anonimas
    Anonimas

    kodel atrp perdangos ir sijos tarpas?(ziuriu i aveiksleli) tu naudoji absoliuciai standzius intarpus(offsetus)?


    Donatas
    Participant
    Donatas

    taip, ten offsetas padarytas, per puse sijos aukscio + puse perdangos storio.


    Anonimas
    Anonimas

    yra dar njuansu, apie kuriuos dar nepapasakojai?)) nes be tokiu „nereiksmingu“ dalyku, kaip „offsetai“ sunku diskutuot apie „schemute“


    Donatas
    Participant
    Donatas
    Blocked wrote:
    yra dar njuansu, apie kuriuos dar nepapasakojai?)) nes be tokiu „nereiksmingu“ dalyku, kaip „offsetai“ sunku diskutuot apie „schemute“

    nezinau, lygtais nera, jei ka, veliau issiaiskinsim :)(is schemos matosi, kad vienos puses kolonu (gb) itvirtinimas standus, kitos puses (metaliniu) sarnyrinis, sijos sarnyriskai atremtos.) bet offsetai tik vienas is sudedamuju, diskutuoti visada galima, bet esme tame, kaip aprasyti atsiremimo salygas, kad met sijos lenkimo momentu diagrama butu kaip dviatrames sijos.
    daug atveju prabandes, praskaiciaves esu ir gauta daugybe ivairiu rezultatu. kaip pvz, jei gb plokstes nedalini i baigtinius elementus, tada met sijos diagrama ir lenkimo momentu reiksmes gaunasi tokios pat, kaip kad skaiciuotum paprasta dviatrame sija, bet blogumas tame, kad tada negauni plokstes tiksliu lenkimo momentu ir armavimo.

    Tadas
    Tadas
    Participant
    TadasTadas

    Argi čia nėra visas šitas reikalas dėl to, kad kai suskaidai plokštę į BE, robot’as apkrovą sijai perduoda BE mazgų vietose kaip koncentruotą apkrovą, o ne visa kraštine kaip tolygiai paskirstytą? Jeigu paimtum dviatramę siją kurios vienas galas įtvirtintas standžiai, o kitas lanksčiai, apkrautum tam tikru žingsiu koncentruotomis apkrovomis, irgi gautum tą patį. Nejaugi tie diagramos „laipteliai“ labai iškraipo rezultatus? Dabar jau vėloka, tad bandymų neatliksiu, bet, mano nuomone, tai paklaida turėtų būti minimali ir projektavimui tikrai ne per didelė.


    Anonimas
    Anonimas
    Donatas wrote:
    nezinau, lygtais nera, jei ka, veliau issiaiskinsim :) bet offsetai tik vienas is sudedamuju

    veliau gali buti per velu)) visa diskusija gali nueiti suniui ant uodegos, kai svarbiausi momentai bus praleisti)) toki klausyma turiu, kam tu sitoj schemoj uzdejai offsetus? del vizualizacijos? ar siaip del grozio? konstrukcine prasme kokia jie turi reiksme tavo schemoje?

Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 94)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.