Pradžia Forumai Programos Robot Structural Analysis Metalines sijos sujungimas su monolitine perdanga

Šioje temoje yra 93 atsakymai, 5 dalyviai, ją paskutinį kartą atnaujino Valensas Valensas prieš 5 m. 10 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 61 iki 75 (viso: 94)

Metalines sijos sujungimas su monolitine perdanga


  • Kestas
    Participant
    Kestas
    Blocked wrote:
    Donatas wrote:
    Tai galu gale ir klausiu, kaip aprasyti teisingai, kad ir plokstes momentus rodytu normalius ir sijos momentai butu tokie, kaip kad ranka skaiciuotum sita sija. Juk jei ranka skaiciuotum, susirinktum apkrovas ir kaip dviatrame pasiskaiciuotum, o programoje, taip lengvai nesigauna.

    nu va, pagaliau artejam prie finisho)) kitaip tariant, tu nori, kad tavo sija dirbtu visiskai atskirai nuo plokstes? taip? jei nori, kad jie dirbtu atskirai, modeliuojama sekanciai. pradzioj modeliuoji sijas, kolonas, zodziu visa rema, ant siju uzdedi apkrova nuo perdangos svorio, sumustinio svorio, kitu apkrovu. skaiciuoji. paskui atskirai skaiciuoji plokste. turbut lengviau ir buti negali. cia butu tas pats, kaip skaiciuoti metalini stoga su paklotu. laikancias sijas(santvaras) skaiciuoji atskirai, paskui atskirai skaiciuoji paklota. kaip ir viskas.

    nu tai pagaliau ir priėjom prie tiesaus tavo atsakymo. nekurti modelio bendro visoms konstrukcijoms, o skaičiuoti viską atskirai.


    Donatas
    Participant
    Donatas
    Blocked wrote:
    nu va, pagaliau artejam prie finisho)) kitaip tariant, tu nori, kad tavo sija dirbtu visiskai atskirai nuo plokstes? taip? jei nori, kad jie dirbtu atskirai, modeliuojama sekanciai. pradzioj modeliuoji sijas, kolonas, zodziu visa rema, ant siju uzdedi apkrova nuo perdangos svorio, sumustinio svorio, kitu apkrovu. skaiciuoji. paskui atskirai skaiciuoji plokste. turbut lengviau ir buti negali. cia butu tas pats, kaip skaiciuoti metalini stoga su paklotu. laikancias sijas(santvaras) skaiciuoji atskirai, paskui atskirai skaiciuoji paklota. kaip ir viskas.

    zinai blocked, taip ekspertizei ir buvo padaryta ataskaita, bet iki finiso sita tema dar labai toli :) kaip vienas kolega cia jau minejo, kam tada reikalingos tokios brangios ir ale protingos programos, jeigu net viso paprasto remuko su sijom ir gb perdanga viename faile negali pasiskaiciuoti :) tai taip iseina kad pagal tave viskas yra niekas, nes taip ir ats niekaip neissiaiskinom, o sita supapratinta dalyka bet koks inzinierius manau gali ir pasiskaiciuoti :)

    as jau seniausiai rasiau, kad kai plokstes nedalini i baigtinius elementus, tada met sijos momentu diagrama gaunasi tokia, kokia turi buti, dydziai momentu – taip pat.


    Anonimas
    Anonimas
    Donatas wrote:
    zinai blocked, taip ekspertizei ir buvo padaryta ataskaita, bet iki finiso sita tema dar labai toli :) kaip vienas kolega cia jau minejo, kam tada reikalingos tokios brangios ir ale protingos programos, jeigu net viso paprasto remuko su sijom ir gb perdanga viename faile negali pasiskaiciuoti

    programos reikalingos, bet jas reikia moketi teisingai pritaikyti. o tavo pamastymai, kad sijos diagrama turi buti tokia, o ne anokia, neturi jokio pagrindo. jinai bus tokia, kokia tu ja suprojektuosi, gali ir trikampe gauti, jei tik panoresi, ir teisingai sukonstruosi bei aprasysi schema. jei tu nori gauti tradicine diagrama(kuri gaunama neatsizvelgiant i daugybe faktoriu(pvz.atskiru elementu standumo neivertinimas), su pilna prielaidu(pvz. ploksciuju pjuviu hipoteze), apie kurios galbut nezinai, tada skaiciuok schema atskirai, na arba gali ir programoj modeliuoti, galeciau pvz pasiulyti modeliuoti ne su offsetu, o su maziukais vertikliais strypukais, isdestytais palei visa sija, turintis asini bei lenkiamaji standuma atitinkantys realios konstrukcijos. na cia tik pasiulymas. beje, ne paslaptis, kad patyre inzineriai visame pasaulyje, skaiciuojant viena statini, sudaro iki keliasdesimt pastato modeliu, is kuriu kiekvienas skirtas atskiriems pastato elementams projektuoti. bet tu turbut manai, kad jie tiesiog nemoka isnaudoti programos galimybiu, ir sumodeliuoti viska vienoje schemoje, ir gauti tikras(turiu omeny realias, kokios bus realioj konstrukcijoj, o ne projektuotojo galvoje) irazas bei deformacijas.

    beje, nesuprantu, kodel sitoje temoje dar kazkas neaisku. kas butent neaisku? kodel sijos diagrama nera paraboline, ir momentu reiksmes neatitinka dviatrames sijos momentu reiksmiu? todel kad plokste perima dali momento. del to, kad panaiskinai slyti, tu tik panaikinai dali bendro darbo, tai yra panaikinai galimybe elementams dirbti kartu, kaip vienas istisas elementas. bet kai palieki apjungtus vertikalius poslinkius, visa lenkimo momemnta perima ir sija, ir plokste, proporcingai ju standumams. jei sijos standis sakykim didesni uz efektyvios dalies plokstes standi du kartus, tai ir momenta jis perims dvigubai didesni.


    Donatas
    Participant
    Donatas
    Blocked wrote:
    programos reikalingos, bet jas reikia moketi teisingai pritaikyti. o tavo pamastymai, kad sijos diagrama turi buti tokia, o ne anokia, neturi jokio pagrindo. jinai bus tokia, kokia tu ja suprojektuosi, gali ir trikampe gauti, jei tik panoresi, ir teisingai sukonstruosi bei aprasysi schema. jei tu nori gauti tradicine diagrama(kuri gaunama neatsizvelgiant i daugybe faktoriu

    klausyk blocked, tu man dabar pasakyk taip saziningai, ar tu siaip is neturejimo ka veikti rasineji? rasai daug, bet ne tai ka reikia ir neskaitai ka kiti raso ;) klausimelis: turi tokia kaip mano schema, bet slytis (Ux) kryptis suvarzyta tarp sijos ir gb plokstes, programu tokiu kaip robot neturi, kaip projektuosi metaline sija, gb plokste? manau susirinksi apkrovas ir paskaiciuosi kaip dviatrame sija, nevertindamas plokstes standumo ir tai kad ji perima kazkuria dali apkrovu, tada pagal formulyte pirmoje ir antroje atramoje nuo krasto pasiskaiciuosi gb plosktes lenkimo momenta ir gb plokste suarmuosi virsuje ties atramomis (sijomis) pagal gautus rezultatus, ar ne taip? tai vat, as tik norejau issiaiskinti ar viska vienu metu galima aprasyti programoje ir tiek. ir kai zinai kokia is tikro turi buti diagrama, arba nori kokia ji butu, tai ir stengiesi taip padaryti, kad ji tokia butu, aprasydamas visas salygas programoje, o man nesigavo, tai ir kreipiausi cia.


    Anonimas
    Anonimas

    Donatas , beje, imesk skaiciuojamja schema, zadejai, bet taip ir neimetei ;)


    Donatas
    Participant
    Donatas

    Blocked ten tavo schemute kur buvo imesta su gb siena, tai ten kaip ir aisku kodel taip gaunasi, nes sienos apacioje kai absoliuciai standi atrama, suvarzyti poslinkiai isigai sienos, todel gaunasi tokia atramine reakcija, bet realybeje idomu kaip tu uztikrinsi tokia atrama, kad ne trupucio neleistum betonui plestis.
    O kuria skaiciuojama schema tu nori kad imesciau? As su visu remu dariau n variantu ir modeliavimu ivairiu. O tu pats nebuvai susivedes tokio remuko? idedu skaiciavimo schema.

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas
    Donatas wrote:
    Blocked ten tavo schemute kur buvo imesta su gb siena, tai ten kaip ir aisku kodel taip gaunasi, nes sienos apacioje kai absoliuciai standi atrama, suvarzyti poslinkiai isigai sienos, todel gaunasi tokia atramine reakcija, bet realybeje idomu kaip tu uztikrinsi tokia atrama, kad ne trupucio neleistum betonui plestis.

    jei norite aptarti visokius modeliavimo variantus užveskite kitą temą, čia perkėliau Blocked pranešimą apie sieną
    http://www.konstruktoriu-klubas.lt/index.php/forumas/40-fem-pavyzdziai-klausimai/2655-fem-modeliavimas-ir-rankiniai-skaiciavimai

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    pasibandžiau aš paprastą rėmą su plokšte ant dviejų sijų, įrąžas sijoje tokias kaip skaičiuojant ranka gavau tik panaudojęs plokštės skaičiavimo modelį be baigtinių elementų (bet kaip minėjo autorius, tada neturime plokštės įrąžų). Tiesa to varianto su vertikaliais strypukais kur užmetė blocked nebandžiau, bet gal ir tiek to.
    kaip ir sako blocked, kitais atvejais dalis momento pasilieka sijoje, dalis plokštėje, o didinant sijos skerspjūvį perimamas momentas artėja prie „norimo“ varianto.
    tai tiesiog skaičiuojama, kad tie du elementai su savo standumais, skerspjūviais ir medžiagiškumais dirba kartu ir tolsta labai smarkiai nuo tų rezultatų, kuriuos mes vadiname teisingais.

    kaip suprantu būtų išvada tokia, kad norint turėti „geras“ įrąžas ir sijose ir plokštėje viename modelyje, to pasiekti nepavyks.

    nebent dar blocked įmes kokį modeliavimo variantą, kaip tai pasiekti? :)


    Anonimas
    Anonimas

    Donatas, tavo ikelta schema yra geometriskai nepastovi, tad kazkokiu tai rezultatu tyrimas tavo ikeltoje schemoje, mano manymu yra visiskai beprasmis. Beto ikelta schema neatitinka tos schemos, apie kuria buvo kalbama temos pradzioje, tai yra kuria tu aprasydavai.(cia perdangos krastai neateina iki kolonos krasto, nera offsetu ir t.t.) galima paziureti schema, kuri yra ant paveiksliuku temos pradzioje? galbut ten yra geometriskai pastovi? jei ne, tai galima ir nekelt.

    Valensa, naujos temos kurti nereikejo, ja ikeliau kaip pvz. Donato pasvarstymai, kad ties sienos krastais atsiranda jegu koncentracija del absoliuciai standzios atramos, kuri „ale“ neleidzia sienai deformuotis isilgine kryptimi, yra visiskai neteisingi. Beto, Donatai, neatsakei i tiesiai uzduota klausyma: „kas teisus, BE programa, ar konstruktorius“. Taip pat neatsakei kaip darytum tu. Ar priimtum programos rezultatus, ar pasikliautum daugumos konstruktoriu nuojauta? Jei, priimtum, kad atramine reakcija turetu buti lygi, tai kaip tokiu atveju ta dalyka bandytum aprasyti programoje, kad gautum „teisingus“ rezultatus(atramine reakcija tolygi). Nes as pvz, manau, kad jei tokia realia gb siena standziai uzmonolititnumeme standziame rostverke, jis realybeje perduotu tam rostverkui butent tokia reakcija, kokia rodo BE programa. Tokia pat isvada galima gauti panagrinejant tamprumo teorijos pagrindus. Kad gautumem tolygia reakcija, mano manymu, kaip tik reikia suvarzyti sienos isilgines deformacijas, tai programoje lengvai galima padaryti, uzdjus ta kryptim rysius, bet realybeje juk tu rysiu nebus. Taigi reakcija turi buti netolygi. Bet kokiu atveju, butu idomu isgirsti tavo atsakymus i mano auksciau uzduotus klausymus.

    Mykolas
    Mykolas
    Participant
    MykolasMykolas

    Aš truputį ne į tema, tačiau ką išlošei, darydamas rėmo atramas vieną lanksčią, kitą standžiai įtvirtinta. kokie buvo motyvai.

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    tema sukūriau, nes sienas irgi projektuojame ir galima taip pat padiskutuoti kaip gi ten yra, kad kampuose išdidėja atraminės reakcijos ir kaip tai vertinti, kada teisinga ir pan. dėl sienų rašykite ten, ok? dar paplėtosim manau.


    Donatas
    Participant
    Donatas
    Blocked wrote:
    Donatas, tavo ikelta schema yra geometriskai nepastovi, tad kazkokiu tai rezultatu tyrimas tavo ikeltoje schemoje, mano manymu yra visiskai beprasmis. Beto ikelta schema neatitinka tos schemos, apie kuria buvo kalbama temos pradzioje, tai yra kuria tu aprasydavai.(cia perdangos krastai neateina iki kolonos krasto, nera offsetu ir t.t.) galima paziureti schema, kuri yra ant paveiksliuku temos pradzioje? galbut ten yra geometriskai pastovi? jei ne, tai galima ir nekelt.

    Blocked as juk rasiau, kad cia vienas is modeliavimo variantu, kuriu dariau tikrai ne 5 ir nesaugojau kiekvieno atskirai. Tu kalbi tusciai sakydamas tokius zodziu „beprasmis“ ir pan. tu pats pasimodeliuok, pakeitinek pasiziurek ir pamatysi, kad daugeliu atveju tavo tas vadinamas geometrinis stabilumas sioje schemoje nieko nereiskia. Aisku sutinku, kad kai yra instabiliti kazkur nera gerai arba is vis blogai, bet siuo atveju, tas instabiliti buvimas ar ne nekeicia jokios esmes. Jei gerai prisimenu, tai instability meta ux kryptimi, o ka tai reiskia? tai reiskia, kad plokste ties kazkuriomis (visomis) sijomis ta kryptimi atlaisvinta ir gali judeti ir tiek ziniu. Aisku galutiniame gerame skaiciavimo variante, tokiu dalyku nedarytum.
    Kaip ir Valensa minejo „norint turėti „geras“ įrąžas ir sijose ir plokštėje viename modelyje, to pasiekti nepavyks.“


    Anonimas
    Anonimas
    Donatas wrote:
    Kaip ir Valensa minejo „norint turėti „geras“ įrąžas ir sijose ir plokštėje viename modelyje, to pasiekti nepavyks.“

    nebuciau toks tikras, as manau, kad gali ir pavykti)

    Donatas wrote:
    bet siuo atveju, tas instabiliti buvimas ar ne nekeicia jokios esmes.

    no comments :blink:


    Donatas
    Participant
    Donatas

    na jei pavyks, bus saunu, bet kol kas turim ka turim.
    O apie tavo no comments, tai blocked, pasimodeliuok, pasidaryk, kad nebebutu ux instabiliti ir tada paziurek kas gaunasi. gal kazkiek momentai pasikeis, bet pati esme tai ne.


    Anonimas
    Anonimas

    esu jau nekarta modeliaves ir skaites apie situs dalykus. ir puikiai zinau, kokios gali buti pasekmes. ypac, kai schema yra didele, ir konstruktorius yra labai neatidus. mane tik stebina tavo uztikrintumas siais klausymais. na jei isties esi tikras, kad tai nieko nekeicia, tai nuosirdziai tau linkiu, kad visos tavo konstrukcijos butu tvirtos ir patikimos. :) savo diskusija siuo klausymu baigiu)

Rodoma 15 įrašų - nuo 61 iki 75 (viso: 94)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.