Pradžia Forumai Pamatų projektavimas Poliniai pamatai Polinių pamatų rostverko skaičiavimas

Šioje temoje yra 40 atsakymų, 11 dalyvių, ją paskutinį kartą atnaujino  Edgaras prieš 5 m. 3 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 41)

Polinių pamatų rostverko skaičiavimas

  • danila
    danila
    Participant
    daniladanila

    Pastarąjį dešimtmetį labai jau išpopuliarėjęs polinių pamatų taikymas.
    Pagal kokią metodiką atliekate būtent rostverko skaičiavimus, kai reikia apjungti polių krūvą į vieną rostverką. Ar vis dar senas tarybinis snipas jums talkina. Jeigu nesunku, tai pasidalinkite skaičiavimo ypatumais ir su kokiais sunkumais susidurėte (kai polių 3, 4 ir t.t.). ;)

    Vygantas
    Vygantas
    Participant
    VygantasVygantas

    Darbe dar nesu niekada susidūręs su rostverku, apskritai su g/b aš mažai dirbęs

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    Na pabandžiau paskaičiuoti nediduką rosverkiuką:
    Paimu didžiausią atstumą tarp polių, padidinu jį 2*150, dėl galimo polių nukrypimo, tada suskaičiuoju momentą koks bus g/b elemente, jei paimsime jį kaip dviatramę siją ir parenku armatūrą. Čia man problema buvo nuspręsti kokio pločio elementą pasirinkti – pas mane 670 :huh: apsauginį sl. paėmiau 50, nes su paruošiamuoju betonu.
    Skersinei jėgai, pradūrimui patikrinti nespėjau, bet reikia.
    Kita vertus, kad ir paskaičiavau, bet manau čia smarkiai perdaug tos armatūros gavos. Kokie pastebėjimai? :)

    Polinis pamatas:
    11.jpg

    Momentas:
    555.jpg

    Armatūros parinkimas
    33.jpg

    Armavimas:
    44.jpg

    danila
    danila
    Participant
    daniladanila

    Valensa super, kad taip vaizdžiai pateikei ;)
    hmmm. jop armatūros daugoka, tačiau čia dėl skaičiuojamojo ruožo klausimas ir jėgų persiskirstymo į polius. čia toks armatūros parinkimas labiau realus kaip būna lyginis polių skaičius ir į polius vienodos ateina jėgos. ar ne taip?
    nes kai 3 poliai, tai į polius ateina skirtingos jėgos:

    1.JPG

    bet čia naudojantis baigtinių elementų programomis taip jėgas orientacinai galima nustatyti.
    Tačiau sudėtingiau, kai vienas iš polių sėda ir tada tikrai jėgos į polius kitaip persiskirstys. Va jeigu sės vienas iš polių, tai ar neatrodo, kad reiktų ir viršutinės armatūros išilginės armatūros (sėdimo atveju tuomet rostverko viršutiniai sluoksniai bus tempiami).

    Taigi, reikia skaičiuoti:
    1)lenkimui;
    2)skersinei;
    3)pradūrimui.

    litera rostverkų skaičiavimui, tačiau kaip ir minėjau, kad labai naudingi būna patarimai iš šono:
    1)ПОСОБИЕ
    ПО ПРОЕКТИРОВАНИЮ ЖЕЛЕЗОБЕТОННЫХ РОСТВЕРКОВ
    СВАЙНЫХ ФУНДАМЕНТОВ ПОД КОЛОННЫ ЗДАНИЙ
    И СООРУЖЕНИЙ
    (к СНиП 2.03.01-84)
    2)
    _00.JPG
    tačiau labai nedaug psl turiu šios knygos
    3) dar yra pasobie apie rostverkus:

    pasobie.JPG

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    Aš manau, kad jei ateina tik ašinė, tai į visus tavo tris polius ateis vienodos jėgos. Galbūt biški daugiau į vieną, nes kolona arčiau, bet šiaip tikrai nemanau, kad tokie žymūs skirtumai. Atstumai nuo kolnos iki polių yra maži, todėl tas rostverkas būtų kaip vienas standus kūnas kuris vienodai spaudžia visus polius.
    O poliai sės visi vienodai, kadangi jie dirbs kaip polių grupė, tikrai abejoju, kad tokiame plote poliai dar gali skirtingai sėsti.

    danila
    danila
    Participant
    daniladanila

    tačiau paskaičiavus su Staadpro, taip rodo tokį persiskirstymą nuo ašinės į polius, kaip pavaizduota ankstesniame mano poste. Gal tokiu atveju reikia bandyti tūriniais elementais pamodeliuot patį rostverką, kad sužinoti tikslias įražas į polius. hmmm tačiau tas pats.
    Dėl polių skirtingo sėdimo sutinku, kad per mažas plotas skirtingai sėsti poliams.

    1_2012-01-12.JPG

    2.JPG

    Dėl kontrolės paėmiau rostverką su keturiais poliais tik nuo ašinės jėgos:

    untitled_2012-01-12.JPG

    Tačiau sumodeliavus jau pagal realią orientacinai situaciją, vistiek įrąžos tokios pat ateina į polius:

    3D.JPG

    nemanau, kad kitos skaičiavimo programos duotų kardinaliai skirtingus rezultatus :dry:

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    nu taip, tu visiškai teisus dėl atraminių reakcijų. aš pasakiau, kad jos bus vienodos, nes neseniai mačiau tokį failą apie STM (strut and tie method) ir man iš paveiksliukų pasirodė, kad turėtų būti vienodos jėgos visuose poliuose. Pabandžiau padaryti kaip tu sakei, su solid kūnu:

    rostverkas.JPG

    kaip matai visiškai tas pats, kaip pas tave

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    beje, uždėjau savo rankinio skaičiavimo apkrovas ant tavo poliaus, ten atstumai man berods labai panašūs, taigi rezultatai ranka M=711 kNm, kompu 712 kNm.
    rankasukompu.JPG

    Labai gražu aišku, bet matome, kad kompu skaičiuojant dar rodo (400 kNm) ir momentus viršuje, taigi armuoti reikėtų ir viršuje?
    Beje skaičiavimuose ranka nevertinau to, kiek reikėtų armatūrą užinkaruoti nuo skaičiuojamojo momento, o tai būtų bent 35×25= 875 mm, vadinasi armatūros galus dar būtinai reikėtų užlenkti į viršų!

    ar matėte, kad kas nors armuotų rostverką viršuje?

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    ok, atsiemu savo žodžius, negalima taip modeliuoti rostverko su taškinėmis apkrovomis, nes tikrai pradėsime armuoti viršuje :)
    robote yra galimybė užduoti, kad atrama yra tam tikro skerspjūvio, taigi, momentai dingsta:

    poliai-atramos.JPG

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    chm…robotas man įdeda 70 cm2 armatūros…dėl pleišėjimo gal..kas tau gaunasi su armavimu?



    Participant

    Esant trims poliams, reikia juos paslinkti taip , kad tolygiai pasiskirstytu i juos apkrova (tam ir dedasi trys, kitaip tada dvieju uztektu).

    poliai.pdf

    danila
    danila
    Participant
    daniladanila

    čia tinka toks atvejis, kai yra erdvės stumdyti pirmyn atgal, bet kai sklypo ribos neleidžia to daryti ir negali suarmuoti rostverko ant dviejų polių, tai tuomet hmmm.

    p.s. taneros pastebėjimas geras bendrai paėmus.

    Valensa, pažiūrėsiu kiek pas mane rodo tos armaturkės, nes tik dabar po darbo prisėdau prie forumo.

    danila
    danila
    Participant
    daniladanila

    Staad.Pro pagal rusų normas davė žymiai mažiau armatūros ir tai pagal įrąžas realiai atrodo.
    Užsidavęs buvau B25 betoną, AIII armatūrą, plyšiai 0,3 ir 0,4 bei armavimas nesimetrinis atsižvelgiant į pleišėtumo sąlygas, taigi gaunasi taip:
    a)dėstant



    gavosi, kad viso reiks 19,2 cm2 į 1,6m plotį. taigi orientacinai gaunasi 20@200s.
    b)dėstant
    . .
    . .
    . .
    taigi orientacinai gaunasi 16@200s.

    Valensa, gal užsidėjei labai aukštas pleišėtumo sąlygas?

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    Pleisejimas 0,4, betonas c30/37, xc2, apsauginis 50. Nu reix pirmadieni atidziau paziureti.


    123
    Participant
    123
    valensa wrote:
    Momentas:
    555.jpg

    —-
    Sveiki,

    Norėjau paklausti dėl skaičiuojamosios schemos, ar neturėtų būti ties viduriu momento šuolio?

    Ir aš momentą gaunu mažesnį nei kad tavo: 630kNm

Rodoma 15 įrašų - nuo 1 iki 15 (viso: 41)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.