Pradžia Forumai Pamatų projektavimas Poliniai pamatai Polinių pamatų rostverko skaičiavimas

Šioje temoje yra 40 atsakymų, 11 dalyvių, ją paskutinį kartą atnaujino  Edgaras prieš 5 m. 3 mėn..

Rodoma 15 įrašų - nuo 16 iki 30 (viso: 41)

Polinių pamatų rostverko skaičiavimas

  • Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    ačiū už pastabumą, tu visiškai teisus, ranka skaičiuodamas pamiršau padalinti momentą iš dviejų, todėl rezultatas paveiksliuke neteisingas.
    momento šuolis taip pat turėtų matytis sk. schemoje. matyt mano rankinis skaičiavimas ne perdaug išlavintas.

    tikrasmomentas.JPG


    123
    Participant
    123

    O nepaprasčiau būtų šį uždavinį spręsti strypų metodu? o armatūrą iš S400 pakeisti į S500, o betoną iš C25/30 į C20/25? armatūros gautumėme gerokai mažiau… ir sutaupytumėme ne vieną litą…

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    parodyk kaip skaičiuojasi strypų metodu ir būsim tau dėkingi :)
    armatūrą berods jau dabar visi pradeda naudoti S500, tai žinoma galima irgi keisti, kaip ir betono klasę.
    aš nemoku skaičiuoti strypų metodu.


    123
    Participant
    123

    Lietuviškoje literatūroje kol kas apie tai niekur nesu radęs (išskyrus apie paprastas sijas), bet tikriausiai Lietuvos dėstytojai jau dirba prie šio klausymo.

    O nelietuviškose apie tai pilna:

    1. Reinforced concrete design to eurocode 2 ed. 2007 10.7-> skyrius. Šią knygą galima rasti elektroniniame variante.
    2. http://icjonline.com/views/POV_Nori_Apr2007.pdf -> ganėtinai aiškiai aprašoma apie tai.

    Ir t.t.

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    aha, šitą ir aš pdf skaitinėjau, kai rašinėjomės šitoje temoje. kai pereisime prie eurocodų, be strypų stygų metodų neišsiversime, o kolkas lauksiu progos tuo daugiau pasidomėti.


    LIGA
    Participant
    LIGA

    Sveiki vyručiai.
    Polinius pamatus labai patogu pasitikrinti su GEO5 programine įranga. Ar esatę girdėję?
    Pabandykite, tikrai nereikės tokių sudėtingų veiksmų kaip STAAD naudojimas. Parsisiųskite ir pabandykite.
    http://download.fine.cz/demos/geo5/geo5demo_en_full.exe

    Mindaugas
    Mindaugas
    Participant
    MindaugasMindaugas

    O gal žinot kokią nors metodiką kaip pačiame poliuje nustatyti lenkimo momentą kad galima būtų suskaičiuot armatūrą ? Iš anksto dėkingas už atsakymus.


    LT
    Participant
    LT

    Manau siuo atveju per ausktas rostverkas momento skaiciavimui.tai aiskiai rodo 2 nuo virsaus paveiksliukas – per mazas atstumas tarp poliu (arba per ausktas rostverkas, kad dirbtu kaip sija) (apie tai yra ir literaturoje rasoma).kaip toki beotno guza lenks? jis tiesiog dirbs gniuzdymui tures didele skersine jega..as tokiais atvejai lekimo arm. priimu konstrukciskai..18-20..bet ne 25..tieisog skaiciuodami baigtiniais elementais, negaime ivertinti tu elementu gabaritu..tokiais atvejais gausim kad ir metro aukscio rostverkas tures momenta nors realiai jis bus jau ne be sija o greiciau kolona :)

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    nu logiškai čia OUKA išdėstė :) tokia mintis buvo ir man, o įdomu nuo kokio santykio galima laikyti ar elementas vis dar sija ar ne?


    LT
    Participant
    LT

    pagal turima literatura, jei nuo kolonos kampu (ink varztu) 45 laipsniu kampu (kaip 2 pav ir parodyta) apkorva nueina ir padengia pilnai poliu isorinius krastus, tai galima priimti, kad rostverkas nedirbs kaip sija..duotu atveju..aisku viska riektu vertinti pagal situacija ir konstruktoriska nuojauta :) ..visada reiktu pasiskaiciuoti..bet kartais buna akivaizdziai nelogiska stipriai armuoti lenkimui, kai turim auskta rostverka ir proporciskai mazus atstumus tarp poliu

    Mindaugas
    Mindaugas
    Participant
    MindaugasMindaugas

    Aš dar truputį off topic, o sakykit patiems poliams skaičiuojat armatūrą ar priimat konstruktyviai ? Jeigu veikia didelės skersinės jėgos nuo kurių poliuose atsiranda lenkimo momentas, gal žinot kaip apytiksliai suskaičiuoti lenkimo momentą poliuje ? Ar per daug sudėtinga jau būtų rankiniu būdu tai atlikti ?

    Tadas
    Tadas
    Participant
    TadasTadas

    Poliams armatūra skaičiuojama, jeigu jos reikia mažiau nei minimalūs reikalavimai – tada priimama konstruktyviai (pagal EC7 išilginė armatūra 6xD16). Turiu skaičiavimo lenkimo momento polyje apytikslį skaičiavimą, rodytą kažkada paskaitų metu – jeigu toks tinka – parašyk PM ir vakare pafotkinęs atsiųsiu.

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    apskritai tai visų pirma konstruojant reikėtų prisilaikyti tokių rekomendacijų (paverčiu iš vienos knygos apie projektavimą pagal EC):
    – atstumas tarp polių – 3d, kur d – poliaus diametras
    – poliams apkrovos turėtų pasiskirstyti vienodai
    – kiekvienam poliui turėtų tekti aprkova lygi N/(polių skaičius). Jei veikia momentas, juos reikia išdėstyti taip, kad būtų pusiausvyra (necentriškai kolonos atžvilgiu)
    – rostverko kraštai turėtų užeiti bent 150 mm, už teorinio poliaus krašto (to kurį braižome, kadangi kalant polius jie nukrypsta apie 150 mm nuo projektuotos vietos)
    – kai rostverkas ant vieno ar dviejų polių, pamatinės sijos arba poliai turi perimti papildomą momentą atsirandantį priimant 75 mm kolonos ekscentricitetą.

    procedūra tokia:
    naudojant charakteristines apkrovas suskaičiuoti reikalingą polių skaičių po kolona
    pagal paveiksliuką numatyti rostverko matmenis
    numatyti pradinį rostverko storį lygų nuo kolonos centro iki tolimiausio poliaus
    patikrinti pradūrimą naudojant skaičiuojamąsias apkrovas ir pakoreguoti rostverko storį, jei tai būtina
    suskaičiuoti lenkimo momentus ir reikalingą armatūra pagal skaičiuojamąsias apkrovas

    rostverkuatstumai.JPG

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    bandau atrinkinėti susijusią informaciją toliau:

    dar buvo diskusija apie tai, kad nebus lenkiamas toks elementas? arba dirbs ne visai taip kaip sija?

    ok, skaitome EC2, 5.3.1 (3) punktas apibrėžia, kas apskritai yra sija?
    Sija – tai elementas, kurio tarpatramis yra ne mažiau kaip 3 kartus didesnis už bendrąjį skerspjūvio
    aukštį. Priešingu atveju ji turėtų būti laikoma sija-sienele

    vadinasi pirmuosiuose postuose patalpintas rostverkas, o tiksliau oficialus vertimas Eurokode – Galvena, papuola į sijos-sienelės apibrėžimą, kadangi jo aukštis 600mm ir ilgis L=1450 < 3x600 = 1800 mm. Tokiems elementams atskirai apibrėžiami armavimo reikalavimai: 9.7 Sijos-sienelės
    (1) Sijose-sienelėse (apibrėžtį žr. 5.3.1 (3)) netoli kiekvieno paviršiaus paprastai turėtų būti įrengiamas
    statmenasis armatūrinis tinklas, kurio skerspjūvio plotas būtų ne mažesnis kaip As,dbmin.
    PASTABA Šalyje taikytina As,dbmin reikšmė gali būti nurodyta jos nacionaliniame priede. Rekomenduojamoji reikšmė
    yra 0,1 %, tačiau ne mažiau kaip 150 mm2/m ties kiekvienu paviršiumi kiekviena kryptimi.
    (2) Atstumas tarp dviejų gretimų tinklo strypų turėtų neviršyti mažesniosios iš šių dydžių reikšmės: dvigubo
    sijos-sienelės storio arba 300 mm.
    (3) Projektavimo modelio stygas atitinkanti armatūra turėtų būti visiškai inkaruojama: užlenkiant strypus,
    naudojant U kilpas arba įrengiant inkarinius įtaisus – mazgo pusiausvyrai išlaikyti (žr. 6.5.4), nebent tarp
    mazgo ir sijos galo yra pakankama atkarpa, kad inkaravimo atkarpos ilgis būtų lbd.

    9.8.1 Polių galvenos
    (1) Atstumas nuo polio išorinio krašto iki polio galvenos krašto turėtų būti toks, kad polio galvenoje
    veikiančios jėgos inkaruojant būtų tinkamai išlaikytos. Reikėtų atsižvelgti į numatytąjį polio nuokrypį.
    (2) Polių galvenos armatūra turėtų būti apskaičiuojama taikant spyrių ir stygų modelį arba lenkiamųjų
    elementų skaičiavimo metodus.
    (3) Pagrindinė tempiamoji armatūra, skirta įrąžoms pasipriešinti, turėtų būti sutelkta įtempių zonose,
    esančiose tarp polių viršūnių. Strypų skersmuo turėtų būti ne mažesnis kaip φmin. Jei šios armatūros
    skerspjūvio plotas yra bent jau ne mažesnis už mažiausiąjį būtiną, išilgai apatinio paviršiaus tolygiai
    paskirstytų strypų galima nenaudoti. Taip pat gali būti nearmuojami elemento šonai ir viršutinis paviršius, jei
    nėra rizikos, kad šiose elemento dalyse susidarys tempimas.
    PASTABA Šalyje taikytina φmin reikšmė gali būti nurodyta jos nacionaliniame priede. Rekomenduojamoji reikšmė
    yra 8 mm.
    (4) Tempiamajai armatūrai inkaruoti gali būti naudojami virintiniai skersiniai strypai. Šiuo atveju skersinis
    strypas gali būti laikomas nagrinėjamo armatūros strypo inkaravimo zonos gulsčiosios skersinės armatūros
    dalimi.
    (5) Gali būti laikoma, kad polio atraminės reakcijos sukeliamas gniuždymas sklinda 45° kampu matuojant
    nuo poliaus krašto (žr. 9.11 paveikslą). Į šį gniuždymą galima atsižvelgti skaičiuojant inkaravimo atkarpos ilgį.

    rosvterkasisEC.JPG

    6.5 Projektavimas pagal spyrių ir stygų modelius
    6.5.2 Spyriai
    (3) Tarp tiesioginės apkrovos veikiamų zonų esantiems spyriams, pvz., gembėms ar trumpoms
    sijoms-sienelėms, skirti alternatyvūs skaičiavimo modeliai yra pateikiami 6.2.2 ir 6.2.3.

    Valensas
    Valensas
    Participant
    ValensasValensas

    1984 metų knygoje, Vitalijus Nikolaevičius Baikovas pateikė tokį galvenos armavimą:

    rus_rostverkoarmavimas.JPG

    rus_isaiskinimas.JPG

    panašu į strut and tie metodą ? :) Kaip jums toks armavimas?

Rodoma 15 įrašų - nuo 16 iki 30 (viso: 41)

Prisijunkite, jei norite atsakyti į šią temą.